Suskystintos dujos – iš gamyklos, ne iš garažo

Lietuvoje suskystintos naftos dujos ilgai buvo siejamos su garažuose montuojama įranga ir abejonėmis dėl variklio patvarumo. Degalų kainų skirtumas tebėra didelis, todėl dujos išlieka vienu paprasčiausių būdų sumažinti kelionių išlaidas. Tačiau vis daugiau automobilių dujų įrangą gauna dar gamykloje – tai keičia ir patikimumo, ir garantijos klausimus.

Kainų skirtumas išlieka didelis

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 m. spalio 6 d. vidutinė benzino kaina šalyje siekė 1,952 Eur/l, dyzelino – 2,251 Eur/l, o suskystintų naftos dujų (SND) – 0,838 Eur/l. Kitaip sakant, dujų litras kainuoja maždaug 57 proc. pigiau nei benzino. Šiuo metu dyzelinas Lietuvoje net brangesnis už benziną, todėl dujų kainos pranašumas tampa dar ryškesnis.

Dujomis varomas variklis sunaudoja daugiau degalų nei benzininis, tačiau kainų skirtumas šį trūkumą su kaupu kompensuoja. Todėl daugelis vairuotojų, ypač daug važinėjančių, dujų įrangą įsirengia jau nusipirkę automobilį.

Vokietijos automobilininkų klubas ADAC primena, kad toks sprendimas kelia ir rizikų. Jei naujas automobilis pritaikomas dujoms vėliau, gamintojas neatsako už su dujų naudojimu tiesiogiai susijusius gedimus. Be to, jei variklio vožtuvai ir jų lizdai per minkšti darbui su dujomis, gali sumažėti kompresija ir perdegti vožtuvai. Todėl ADAC siūlo tokiais atvejais apsvarstyti papildomą garantijos draudimą.

Variklis kuriamas dujoms

Kitas kelias – įranga, sumontuota gamykloje. Šioje srityje Europoje pirmauja „Dacia“ – gamintojo teigimu, vienintelis gamintojas, siūlantis benzinu ir dujomis varomus variklius visuose savo modeliuose su vidaus degimo varikliais. Nuo 2010 m. jis pardavė daugiau nei milijoną tokių automobilių.

Kai kuriose rinkose šie automobiliai sudaro didelę pardavimų dalį. Pavyzdžiui, Lenkijoje, „Renault Polska“ duomenimis, 2025 m. modeliai su gamykline dujų įranga sudarė 58 proc. visų prekių ženklo pardavimų.

Gamintojas pabrėžia, kad automobiliai nuo pat pradžių projektuojami ir gaminami važiuoti dujomis, o dujų bakas įrengiamas atsarginio rato nišoje, todėl nemažina bagažinės tūrio. Lietuvoje tokiems automobiliams taikoma tokia pati 5 metų arba 100 000 km gamyklinė garantija kaip ir benzininiams, o jų techninės priežiūros programa nesiskiria.

Du bakai ilgesnei kelionei

Gamyklinės sistemos pamažu tobulėja. Pavyzdžiui, atnaujintas „Sandero“ gavo naują 1,2 litro trijų cilindrų turbokompresorinį 120 AG variklį, galintį naudoti tiek benziną, tiek dujas. Dujų bako talpa padidėjo nuo 40 iki 49,6 litro, todėl, gamintojo duomenimis, dujomis galima nuvažiuoti penktadaliu toliau. Su abiem pilnais bakais toks automobilis gali nuvažiuoti iki 1 590 km.

Dujos derinamos ir su hibridinėmis technologijomis: tas pats gamintojas didesniems visureigiams sukūrė pavarą, kuri sujungia 48 V lengvąjį hibridą, dujomis varomą variklį ir elektra varomą galinę ašį. Su dviem 50 litrų bakais – benzino ir dujų – pagal WLTP ciklą be degalų papildymo galima nuvažiuoti iki 1 500 km.

Pasak gamintojo, važiuojant dujomis išmetama apie 10 proc. mažiau CO₂ nei naudojant tokios pačios galios benzininį variklį. Tai svarbu ir įmonėms, skaičiuojančioms savo automobilių parko taršą.

Kiek kainuoja 100 kilometrų

Gamintojo duomenimis, hibridinis dujomis varomas „Duster tribrid 150 4x4“, priklausomai nuo versijos, pagal WLTP ciklą sunaudoja 7,2–7,3 l dujų arba 5,9–6,0 l benzino 100 km. Pagal Lietuvos energetikos agentūros spalio 6 d. kainas 100 km kelionė dujomis kainuotų maždaug 6–6,1 Eur, o benzinu – apie 11,5–11,7 Eur.

Palyginimui verta pažvelgti į automobilius, kurie taupo kitaip. „Toyota Corolla“ hečbeko 1,8 l „Hybrid 140“ versijos oficialios WLTP sąnaudos siekia 4,4–4,6 l/100 km, todėl 100 km benzinu kainuotų apie 8,6–9 Eur. „Škoda Octavia“ hečbekas su 1,5 TSI lengvuoju hibridu pagal WLTP sunaudoja 4,9–5,3 l/100 km, todėl tokia kelionė kainuotų maždaug 9,6–10,3 Eur. Svarbu, kad abu konkurentai yra kompaktinės klasės automobiliai, o minėtas visureigis turi visus varomuosius ratus.

Šie automobiliai priklauso skirtingoms klasėms, o realios sąnaudos priklauso nuo vairavimo stiliaus, sezono ir kelio, todėl skaičiai rodo tendenciją, o ne tikslų rezultatą. Elektromobiliai ir įkraunamieji hibridai į palyginimą neįtraukti, nes jų išlaidos labai priklauso nuo elektros kainos ir įkrovimo vietos. Hibridinė pavara mažina sunaudojamų degalų kiekį, o dujos – vieno litro kainą. Abu būdai taupo, tik skirtingomis priemonėmis. Hibridai daugiausia sutaupo mieste, kur dažnai stabdoma ir greitėjama, o važiuojant dujomis sutaupyti padeda mažesnė litro kaina.

Ekonomiškumas – ne vien elektra

Elektromobiliai dažnai pristatomi kaip pagrindinis būdas sumažinti važiavimo išlaidas, tačiau jie tinka ne kiekvienam – ypač tiems, kurie neturi galimybės automobilio įkrauti namuose ar dažnai važiuoja ilgus atstumus. Be to, dujomis varomas automobilis, pasibaigus dujoms, toliau gali važiuoti benzinu, todėl kelionėje nebūtina ieškoti dujų kolonėlės.

Gamykloje sumontuota dujų įranga leidžia išlaikyti įprastą vidaus degimo variklio automobilį, kartu sumažinant degalų išlaidas ir išsaugant gamintojo garantiją. Daug važinėjančiam vairuotojui tai gali būti patikrinta alternatyva, kurios nereikia pritaikyti garaže. Galiausiai pasirinkimą lemia ne technologijų mada, o kasdienių kelionių pobūdis.

Susiję straipsniai