Straipsniai

2016-11-23

„Toyota Prius“ fenomenas

Prieš dvi dešimtis metų, 1997-aisiais, į pasaulio gatves išriedėjo pirmasis „Toyota Prius“ hibridinis hečbekas. Laikais, kai mažiau nei 10 litrų benzino šimtui kilometrų vartojantis benzininis automobilis atrodė sunkiai įmanomas, „Toyota“ parodė dvigubai ekonomiškesnę revoliuciją.

Antrosios kartos „Prius“ hibridiniai automobiliai, pasirodę 2003-aisiais, išpopuliarėjo visame pasaulyje ir tapo ekologijos sinonimu, priversdami juos arba mylėti, arba nekęsti. Abiems pusėms argumentų rasti lengva: nekenčiantys „Prius“ visada akcentuos tai, jog dyzelinis automobilis vartoja tiek pat degalų, kad „Prius“ bagažinė ne tokia didelė arba kad elektrinio variklio baterijos po kelių metų tampa neefektyvios.

Tačiau „Prius“ tokie priekaištai neveikė: automobilis populiarėjo velnišku greičiu, tapo kone ekologijos ikona Holivude, kur vairuoti „Prius“ tapo mada. Dar 2002-aisiais „The Washington Post“ įžvelgė, kad „Prius“ vairavimas tampa „Politiškai korektiško statuso simboliu Holivude“, o 2007-aisiais „The New York Times“ publikavo „CNW Marketing Research“ atliktą apklausą. Joje tik 37 proc.

„Prius“ savininkų atsakė, jog pagrindinis motyvas pirkti šį automobilį – degalų ekonomija. Didžioji dalis, 57 proc., teigė, kad „automobilis atlieka pareiškimą apie mane“.

Kitaip sakant, „Prius“ buvo perkamas ne tiek dėl degalų ekonomijos, kiek dėl įvaizdžio. Juk „Prius“ ir kainuoja daugiau nei analogiško dydžio dyzelinis automobilis, tad finansinę naudą įžvelgti čia sunku.

Netrukus „Prius“ sėkme bandė pasinaudoti ir kiti automobilių gamintojai, tačiau saldžiausi hibridinio medžio vaisiai liko technologiją ištobulinusiam „Toyota“ koncernui. Japonai plėtė tokio tipo automobilių gamą, pirmieji pradėjo gaminti prabangius ir nelabai praktiškus (dėl mažos bagažinės) hibridinius „Lexus“.

2009-aisiais pasaulį išvydo trečioji „Prius“ karta, kuri šį modelį padarė ne tik mados reikalu. Šimtus tūkstančių modelių per metus siekę pardavimai geriausiai įrodė, kad žmonės po ilgų „Toyota“ pastangų įtikėjo: hibridiniai automobiliai yra ekonomiški, o praktiškumo srityje neatsilieka nuo panašaus dydžio benzininių modelių.

Trečiosios kartos hibridinės legendos pardavimų metu benzininio ir elektrinio variklio kompaniją gavo dauguma „Toyota“ modelių ir absoliučiai visi – „Lexus“. Dabar tiek mažylis hečbekas CT, tiek dičkis visureigis RX gali būti hibridiniai.

Dabar atėjo ketvirtosios „Prius“ kartos laikas. Šiemet pasirodęs modelis yra ne tik ženkliai pakitęs išoriškai, prikimštas naujausių technologijų, bet ir dar ekonomiškesnis. Jeigu ankstesnių „Prius“ kartų vairuotojai galėdavo girtis „telpantys“ į 5 litrus šimtui kilometrų, tai naujojo „Prius“ turėtojai galės pasigirti esantys žemiau 4 l kartelės.

Tačiau bene didžiausias iššūkis naujajam „Prius“ – konkurencija. Hibridinius automobilius kepa kiekvienas gamintojas, nedaug atsilieka ir elektromobiliai, jau galintys nuvažiuoti šimtus kilometrų. Kam pirkti ganėtinai ekologišką hibridą, jeigu už nedidelę priemoką galima įsigyti visiškai ekologišką elektromobilį?

Lietuvoje tokios tendencijos nelabai aktualios, nes naujų „Prius“ metinius pardavimus paprastai galima skaičiuoti ant dviejų rankų esančiais pirštais. Tačiau naudotų hibridų kiekis kone dvigubai didėja kasmet, kaip ir elektromobilių.

Kai prieš 20 metų pasaulis sužinojo, kas yra hibridinis automobilis, jam prireikė 10 metų įsitikinti, kad tai – puiki transporto priemonė. Maždaug prieš dešimtmetį pasaulį išvydo ir pirmieji serijiniai elektromobiliai, kurie taip pat buvo vadinami lėtais, nepraktiškais ir t.t – neva tai tik „mados reikalas“. Labai gali būti, kad artimiausiais metais elektromobilius ištiks toks pat likimas, kaip ir hibridus: šie taps ne tik madingomis, bet ir praktiškomis bei svarbiausius poreikius patenkinančiomis transporto priemonėmis.

Spauskite ir sužinokite daugiau apie Toyota Prius

Susiję straipsniai