Atsakinga „žalioji“ kalba: VVTAT pristato gaires reklamos skaidrumui užtikrinti

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) patvirtino Žaliųjų teiginių reklamoje gaires su išsamiomis rekomendacijomis verslui, kaip skaidriai, teisingai ir neklaidinant vartotojų kalbėti apie prekių bei paslaugų tvarumą reklamoje.

Kodėl šios gairės reikalingos?

Vartotojai vis dažniau renkasi prekes ir paslaugas, kurios, kaip teigiama, yra draugiškesnės aplinkai. Tačiau nepagrįsti ar klaidinantys „žalieji“ teiginiai ne tik iškreipia konkurenciją, bet ir mažina pasitikėjimą visa rinka.

Gairių tikslas – padėti išvengti vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing), užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sudaryti sąlygas verslui skaidriai komunikuoti apie realias pastangas mažinti poveikį aplinkai.

„Tvari rinka prasideda nuo skaidrios informacijos.

Norime, kad vartotojas galėtų pasitikėti tuo, ką mato reklamoje, o žalieji teiginiai būtų ne mados, bet realių įmonės veiksmų aplinkos labui atspindys,“ – pabrėžia VVTAT vadovė Goda Aleksaitė.

Pagrindiniai principai verslui

Gairėse akcentuojama, kad:

Teiginiai turi būti aiškūs, konkretūs ir pagrįsti įrodymais. Bendrieji teiginiai, tokie kaip „ekologiškas“, „žalias“, „tvarus“ ar „draugiškas aplinkai“, negali būti naudojami be konkretaus pagrindimo.
Negalima kaip privalumo pateikti to, kas jau yra privaloma pagal teisės aktus.
Svarbi informacija negali būti slepiama – pavyzdžiui, akcentuojant vieną teigiamą aspektą, negalima nutylėti reikšmingo neigiamo poveikio.
Teiginiai apie „neutralumą klimatui“ ar CO₂ kompensavimą gali būti naudojami tik laikantis griežtų kriterijų ir negali būti grindžiami vien kompensaciniais projektais.
Vizualiniai elementai (žalios spalvos, lapų simboliai, perdirbimo ženklai) negali sudaryti klaidingo įspūdžio apie produkto poveikį aplinkai.
Sertifikatai ir ženklinimas turi būti pagrįsti nepriklausoma, patikima ir skaidria sertifikavimo sistema.
Taip pat pabrėžiama, kad įmonės, naudodamos žaliuosius teiginius, privalo turėti juos pagrindžiančius dokumentus ir prireikus pateikti juos priežiūros institucijai.

Atsakomybė ir pasitikėjimas

Vertinant galimą klaidinimą, bus atsižvelgiama į bendrą reklamos sudaromą įspūdį – tiek į tekstą, tiek į vizualinius elementus. Net ir faktiškai teisingas teiginys gali būti laikomas klaidinančiu, jei sukuria nepagrįstą įspūdį apie prekės ar paslaugos tvarumą.

VVTAT pažymi, kad gairės yra rekomendacinio pobūdžio ir skirtos padėti verslui tinkamai taikyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bei Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Susiję straipsniai