Straipsniai

2023-04-26

Nurodė, ko reikia, kad Lietuvoje būtų pakartota Nyderlandų dviračių sėkmės istorija

Sunku patikėti, bet ne taip jau seniai, aštuntajame dešimtmetyje, Nyderlandai duso nuo automobilių spūsčių ir išmetamųjų dujų. Dabar Amsterdamas ir kiti šios šalies miestai laikomi dviračių rojumi. Ar Lietuva galėtų pakartoti tokią sėkmės istoriją ir ko reikia, kad tai taptų realybe?

Atsakymo į šį ir daugelį kitų klausimų, susijusių su tvarių miestų plėtojimu, bus ieškoma balandžio 27–29 dienomis LITEXPO vyksiančioje tarptautinėje statybų verslo parodoje „Resta 2023“.

Anot joje dalyvausiančio seniausio Lietuvoje žurnalo apie statybų, architektūros, interjero ir kitas susijusias aktualijas „Statyba ir architektūra“ vyr. redaktoriaus Luko Tamulyno, Vilnius ir kiti Lietuvos miestai gali tapti dviračiams draugiškomis erdvėmis, panašiomis į Amsterdamą, tačiau tai pareikalaus didelių pastangų, ilgalaikio planavimo ir kantrybės.

„Palyginimui: Amsterdamas buvo vienas pirmųjų Europos miestų, kuris pradėjo vykdyti kryptingą draugiškumo dviračiams politiką dar nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios.

Taigi ir mums reikia laiko, kad pasiektumėme tokį patį lygį“, – pabrėžė L. Tamulynas.

Anot jo, tam, kad Lietuvos miestai taptų draugiški dviračiams, reikia atlikti kelis svarbius darbus. Pirmiausia, miestai turėtų sukurti tinkamą infrastruktūrą, t. y. specialius dviračių takus, įrengti dviračių statymo bei saugojimo vietas, specialias perėjas ir kitus elementus, kurie būtų saugūs ir patogūs dviračių naudotojams.

Antra užduotis miestams – skatinti žmones naudoti dviračius, vykdyti įvairias kampanijas, taikyti tam tikrą premijavimą arba net skirti pinigų už dviračiu nuvažiuotus kilometrus.

Galiausiai, būtina kuo plačiau skleisti informaciją, susijusią su dviračiais ir jų naudojimu. Reikia supažindinti žmones su visais saugaus eismo aspektais, pranešti apie galimybes planuoti keliones ar pristatyti kitus, judumą palengvinančius, sprendimus.

„Tiesa, prieš imantis veiksmų labai svarbu suprasti, kad pirmiausia reikia tinkamai informuoti visuomenę ir bendradarbiauti su visais miesto gyventojais, atsižvelgti į jų nuomonę. Dviračiams draugiškas miestas turi būti patogus ir saugus visiems, ne tik dviratininkams“, – pabrėžė L. Tamulynas.

Kalbėdamas apie miestus, kuriuos Lietuvoje jau būtų galima išskirti kaip judančius Nyderlandų sukurtos sėkmės istorijos trajektorija, L. Tamulynas teigė, kad kol kas aiškių lyderių nėra, bet gerų užuomazgų tikrai matyti.

„Vis dažniau Lietuvos miestų planavime įgyvendinami universalaus dizaino principai, miestai rengia darnumo strategijas. Vienu tokių pavyzdžių galima laikyti Kauno miesto strateginės plėtros planą 2020–2030 metams. Joje nustatyti tikslai, kaip padidinti miesto tvarumą, miesto gyventojų gerovę, užtikrinti miesto ekonominį augimą ir efektyviai naudoti miesto išteklius“, – įvardijo žurnalo „Statyba ir architektūra“ vyr. redaktorius.

Jo teigimu, Vilnius taip pat aktyvus šioje srityje. Per pastaruosius keletą metų sostinėje kokybiškų dviračių takų tinklas išaugo iki daugiau nei 150 kilometrų. Be to, Vilnius tarptautiniu mastu įsipareigojo tapti vienu iš klimatui neutralių miestų Europoje, tad dėmesys alternatyviam judumui mieste neišvengiamai turės augti.

„Blogiausia, kad šalyje vis dar stokojama supratimo, jog miestų plėtojimo sprendimai turi būti kompleksiški, o ne taškiniai. Būtent dėl to Lietuvos atotrūkis nuo kitų valstybių kai kuriose miestų vystymo srityse yra išties nemažas“, – akcentavo L. Tamulynas.

Anot jo, Lietuvos miestuose dar labai daug žmonių naudojasi asmeniniais automobiliais, nes nemato dviračio kaip realios alternatyvos. Prie to prisideda ne tik dviračių infrastruktūros stoka, bet ir nepakankamai išplėtota viešojo transporto sistema, per menkas visuomenės informuotumas ir dėl to atsirandantis kai kurių žmonių priešiškas nusistatymas prieš dviratininkus.

„O dėl to kenčiame mes visi. Daugiau automobilių gatvėse reiškia prastesnę miestų oro kokybę ir didesnes transporto spūstis“, – sakė žurnalo „Statyba ir architektūra“ vyr. redaktorius.

Kitas iššūkis, anot jo, su kuriuo susiduriama Lietuvoje, kuriant dviračiams palankią aplinką, – ydingai sovietmečiu suplanuoti miestai, kur gyvenamieji rajonai numatyti kaip miegamieji.

„Tokiuose mikrorajonuose trūksta socialinių paslaugų, jie yra nelogiškai tankinami naikinant žaliuosius plotus, o gyventojai, norėdami gauti kai kurias paslaugas, turi automobiliais vykti į centrą. Tai taip pat prisideda prie spūsčių susidarymo gatvėse. Be to, mažėja žmonių socialinis mobilumas“, – aiškino L. Tamulynas.

Pasak jo, panašios problemos kankina ne tik Lietuvos, bet ir daugelį kitų pasaulio miestų. Jie susiduria su vis didesniu urbanizacijos ir demografinių pokyčių spaudimu, tad miestų ateitis neišvengiamai turi būti grindžiama tvarumo principais ir atliepianti globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ar oro tarša.

„Jei reikėtų išskirti svarbiausią aspektą, kuris leistų ne tik sudaryti sąlygas miestiečiams dažniau naudotis dviračiais, bet ir padidintų bendrą žmonių pasitenkinimo lygį miestais – rinkčiausi paslaugų pasiekiamumą per 15 minučių. Tai skatintų darnų judumą, socialinę įtrauktį, racionalų planavimą ir sumažintų aplinkos taršą“, – apibendrino L. Tamulynas.

Daugiau apie miestų ateitį ir jų plėtojimą bus galima sužinoti parodoje „Resta 2023“. Šiais metais, kaip ir pernai, ji vyks kartu su kita paroda – „Baldai ir dizaino sprendimai“.

Skaičiuojama, kad abiejose parodose iš viso dalyvaus daugiau nei 300 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Turkijos, Rumunijos, Čekijos, Ukrainos, Danijos, Egipto bei kitų užsienio šalių. Prognozuojama, kad per 3 dienas parodas aplankys apie 30 tūkst. žmonių.

Susiję straipsniai