Dauguma trokšta SUV modelių, tačiau praktiškumo lenktynėse vis dar nepralenkiamas kitas segmentas

Daugumai maga įsigyti naują miesto visureigį, vadinamąjį SUV modelį. Taip be didesnių išvedžiojimų galima pasakyti apie situaciją Lietuvoje – net 57 nuošimčiai pirkėjų pernai pasirinko būtent tokias transporto priemones. Vis dėlto jei norisi ypatingo praktiškumo, reikia turėti omenyje, kad šią sąlygą geriausiai atitinka kitokie automobiliai.

Daugybė atliktų bandymų ir žiniasklaidos lyginamųjų testų rodo, kad geriausi žmonių ir bagažo vežiotojai vis dar tebėra automobiliai universalo kėbulu. Jie dažnai ir pigesni, ir talpesni, ir turi ne prastesnę saugumo bei komforto įrangą nei „aukštesni“ giminaičiai iš SUV segmento.

Laidos „Autopilotas“ žurnalisto Egidijaus Babelio teigimu, miesto visureigių populiarumo banga ir toliau neslūgsta, nes šiuo metu tokie automobiliai yra madingiausi. Be to, dar daugiau jėgos šiai srovei suteikia ir patys gamintojai, nemažinantys apsukų nei rinkodaros skyriuose, nei prie surinkimo konvejerių.

„Dabar turbūt kiekvienas save gerbiantis gamintojas Europos pirkėjams siūlo bent keturis skirtingo dydžio SUV modelius ir audžia planus dar labiau didinti pasiūlą, nes žino, jog dar bent 5–6 metus juos vis tiek sėkmingai realizuos net ir atkaklioje konkurencinėje kovoje. Tačiau ir plika akimi gatvėse matyti, kad ir kitų segmentų automobilius nurašyti konkurencinėje kovoje dar ankstoka. O praktiškumo lenktynėse universalams SUV modeliai vis dar dažnai nusileidžia“, – pastebi Babelis.

Ką rodo skaičiai?

„DataCenter“ duomenimis, 2022 metais Lietuvoje iš viso nupirktos 28 tūkst. 924 M1 ir N1 klasifikacijos naujos transporto priemonės. Iš jų 16 tūkst. 374 – arba 57 proc. – sudarė SUV modeliai. Nors visa rinka traukėsi 17 proc., palyginus su 2021 metais, krosoverių ir miesto visureigių pardavimas ūgtelėjo 9 proc.

Tradiciškai SUV populiarumo (o pernai – ir naujų automobilių tiekimo sutrikimų) aukomis tapo kone visi kiti segmentai. Labiausiai buvo apkarpytas hečbekų segmentas (−63 proc.), kaip ir kasmet toliau slopo vienatūrių pardavimas (−36 proc.), kartu bliūško ir universalų rinka (−22 proc.).

Tačiau ta pati statistika rodo, kad kompaktinių automobilių C segmente universalai tebeklesti – toks buvo kas trečias parduotas kompaktinis modelis. Įdėmiau pažvelgę į vienos iš pardavimo lyderių „Volkswagen Group“ skaičius, pamatytume, kad C segmente universalai netgi pirmauja. Jie atsiriekė 40 proc. rinkos ir aplenkė sedanus (38 proc.) bei hečbekus (22 proc.).

Solidų vaidmenį šiose statistikos grafose atlieka trečią vietą tarp visų pardavėjų Lietuvoje užimanti „Škoda“, kuri pernai mūsų šalyje pardavė 1 870 naujų automobilių. Kompaktinis „Škoda Octavia“ buvo trečias perkamiausias modelis Baltijos šalyse po „Toyota RAV4“ bei „Corolla“. Šis čekų gamintojo atstovas susilaukė populiarumo ir Lietuvoje (471 vnt.).

„Škoda Octavia“ mūsų šalyje pardavimo apimtimis pranoko visų prekių ženklų, priklausančių „Volkswagen Group“, kompaktinius hečbekus.

Pranoksta praktiškomis savybėmis

Anot E. Babelio, nors automobilių universalo kėbulu pasiūla Senajame žemyne pamažu menksta, dalis gamintojų lieka ištikimi šiam rinkos segmentui ir nenutraukia populiarumą jau pelniusių modelių gamybos. Minėtos „Škodos“ vardas sunkiai atsiejamas nuo „Octavia Combi“ ar „Superb Combi“ universalų, „Volkswagen“ tebesiūlo „Golf Variant“ ir „Passat Variant“, šio segmento neapleidžia ir bendrovė „Opel“, tebeprekiaujanti „Astra Sports Tourer“, bei dar dalis kitų gamintojų.

Žurnalisto teigimu, nugrimzti užmarštin šiam segmentui tiesiog neleidžia jo praktiškumas, nes šią savybę vertina visi skaičiuojantys žmonės: nuo jaunų šeimų su vaikais iki dažnai keliaujančių ir daug kilometrų prisukančių verslo kolektyvų.

„Kai tokiems žmonėms išstatai universalus greta atitinkamų SUV modelių, pateiki lyginamuosius skaičius, racionalus protas dažniausiai pakrypsta šalto išskaičiavimo link. O šioje teritorijoje beveik visuomet laimės universalai, nes jie tiesiog taip sukonstruoti, kad užtikrintų maksimalų praktiškumą. Nors, tiesą sakant, naujausi universalai ir nebeatrodo kaip kampuotos bulviavežės – ne vienas jų savo dizainu lenkia ir SUV modelius“, – vertina E. Babelis.

„Salono erdvė, bagažinės talpa ir patogesnis bagažo įkrovimas dėl žemesnio slenksčio – tai tik dalis automobilių universalo kėbulu privalumų“, – vardija pašnekovas. Jo žodžiais, tokiuose universaluose, kaip „Škoda Octavia“, „Kia Ceed“ ar „Toyota Corolla“, gali būti įdiegta saugumo bei komforto įranga, analogiška SUV modelių „Škoda Karoq“, „Kia Sportage“ ar „Toyota RAV4“ įrangai.

Svarstant apie modelių talpumą, iškalbingiausi yra skaičiai. Štai Baltijos šalyse paklausus visureigis „Volkswagen Tiguan“ turi 520 litrų talpos bagažinę, litru daugiau telpa 12 cm už vokiškąjį giminaitį trumpesniame „Škoda Karoq“ modelyje, o didžiausiame iš šios trijulės „Toyota RAV4“ visureigyje įrengta 580 litrų dydžio bagažinė.

Tuo metu net santykinai nedideliame universale „Toyota Corolla Touring Sports“ gali tilpti 596 litrai krovinio, o kiti modeliai pasižymi dar didesniu talpumu. Štai „Volkswagen Golf Variant“ bagažinėje telpa 611 litrų, o šioje kategorijoje dominuoja „Škoda Octavia Combi“ su net 640 litrų bagažine, kurios patogumas dar labiau išauga dėl ilgo grindų ploto, keturių tvirtinimo kabliukų bei trijų tinklelių, skirtų daiktams prilaikyti.

Atitinkamų universalų salono erdvė nenusileidžia SUV modeliams, nes jie konstruojami ant tų pačių platformų kaip ir madingieji „broliai“. Dėl to susidaro itin panašūs skaičiai, matuojant atstumą tarp priekinės ir galinės ašių. Šis atstumas nusako ir salono dydį.

Štai korėjietiškas „Hyundai i30 Wagon“ pasižymi 2 650 mm atstumu tarp ašių, „Golf Variant“ – 2 669 mm, o „Octavia Combi“ – 2 686 mm.

Tos pačios technologijos

Ne mažiau svarbu ir tai, kad dalijimasis tomis pačiomis platformomis leidžia gamintojams diegti analogiškas galios sistemas tiek SUV modeliuose, tiek universaluose. Pavyzdžiui, „Corolla“ siūloma su hibridine pavara, „i30 Wagon“ ar „Ceed SW“ komplektuojami ir su švelniojo hibrido sistemomis, o „Octavia“ galima rinktis su iš tinklo įkraunama hibridine technologija, suteikiančia galimybę visiškai netaršiai, naudojant tik elektros energiją, nukakti iki 60 km.

„Ne paskutinėje eilėje ir tai, kad universalų degalų sąnaudos paprastai yra kiek mažesnės nei didesnį oro pasipriešinimą patiriančių krosoverių, tad daug važiuojantiems susidaro apčiuopiami skirtumai, taip pat nusveriantys svarstykles praktiškumo dvikovoje“, – atkreipia dėmesį E. Babelis.

Negalintiems persiplėšti tarp poreikio turėti aukštesnę, pravažesnę ar praktiškesnę transporto priemonę, gamintojai jau surado daugiau alternatyvų. Tarkime, jau minėtą „Octavia“ universalą galima komplektuoti ir su pasirenkama visų varomųjų ratų sistema. Ji derinama su 2 litrų benzininiais arba dyzeliniais varikliais. Sukimo momentą tarp keturių ratų automatiškai paskirsto elektroninis valdymo blokas.

Gamintojas taip pat leidžia rinktis 15 mm prošvaisos paaukštinimą, o kartu pasirinkus dinaminę važiuoklės valdymo sistemą, gerokai išauga ir važiavimo komfortas.

„Tad perfrazuojant žymaus klasiko mintį, žinia apie universalų mirtį gerokai perdėta“, – apibendrina E. Babelis.

Spauskite ir sužinokite daugiau apie Skoda Superb

Susiję straipsniai