Antros kartos Mazda RX-7 yra tipiškas 80-ųjų metų automobilių pramonės kūrinys – „švarus“ kėbulo dizainas, spartietiškas interjeras, nedidelis automobilio svoris ir smagus aukštus sūkius mėgstantis rotorinis variklis. Mazda kūrėjų komanda, vadovaujama vyriausiojo projektų inžinieriaus Akio Uchiyama kurdama šį RX-7 fokusavosi į JAV rinką, kurioje buvo parduota dauguma pirmosios kartos RX-7 modelių. Dizaineriai įkvėpimo sėmėsi iš itin sėkmingų sportinių automobilių, kurie tuo metu buvo itin populiarūs Amerikos rinkose. Vienas tokių buvo futuristiškas dar 70-aisiais metais pristatytas Porsche 928 automobilis iš kurio RX-7 “paveldėjo” tiek puikų kėbulo dizainą, tiek nepriklausomos galinės pakabos komponuotę. Kitas buvo kiek naujesnis ir pigesnis Porsche 944 modelis, kurį galima vadinti tiesioginiu Mazda RX-7 konkurentu arba dar pigesnis Porsche 924, kurio interjeras galima sakyti buvo tiesiog nukopijuotas Mazda inžinierių. Su antros kartos RX-7 modeliu Mazda pristatė dinaminę pakabos sistemą (DTSS). Ši pakaba pasižymėjo tuo, kad turėjo specialias pakabos valdymo stebules, kurios leido pasyvų galinių ratų pasukimą esant didesnėms nei 0,5 g apkrovoms posūkiuose. Tokiu būdu automobilio elgsena posūkiuose buvo geriau kontroliuojama. Kita tuo metu nauja funkcija buvo reguliuojamos pakabos sistema (AAS), kuri galėjo koreguoti pakabos amortizavimo charakteristikas priklausomai nuo kelio sąlygų. Mazda RX-7 “serija 4” buvo gaminama nuo 1986 iki 1988 metų ir turėjo atmosferinį 13B-VDEI variklį, kuris išvystė 146 AG (109 kW) galią. Galingesnė versija “Turbo II” turėjo turbokompresorių ir išvystė gana solidžią 182 AG (136 kW) galią ir 248 Nm sukimo momentą prie 3500 aps./min. Atnaujinta “5 serija” buvo gaminama nuo 1989 iki 1992 metų ir turėjo atnaujintą kėbulo dizainą, tobulesnį variklio valdymą, taip pat lengvesnius rotorius ir didesnį suspaudimo laipsnį. Atmosferinis 13B-DEI variklis dabar siekė 160 AG (119 kW) galią, o versijos su turbokompresoriumi visus 200 AG (149 kW) ir 264 Nm sukimo momentą prie 6500 aps./min.