Hyundai ix35, 2009 - 2016

Labai pravartu po pertraukos vėl sėsti prie to paties modelio automobilio vairo. Tada pastebi detalių, kurios „sėkmingai" buvo praleistos pirmą kartą. Jei automobilis turi kitokį variklį ir kitą pavarų dėže, keičiasi ir įspūdis apie važiavimą. Pirmasis bandytas „Hyundai ix35" modelis buvo ne pačios geriausios sąrangos, turėjo mechaninę pavarų dėžę ir 1,7 l CRDi 115 AG dyzelinį variklį. Jis džiugino nedidelėmis, 5,6 l/100 km kuro sąnaudomis.

Automobilis, prie kurio vairo praleidau pastarąjį savaitgalį, buvo labai puikios sąrangos ir turėjo 2 l CRDi-R 184 AG variklį ir 6 pavarų APD, bet apie tai vėliau.

Kiek teko kalbėtis su žmonėmis, „Hyundai ix35" išvaizda kelia skirtingas emocijas. Vieniems modelis per daug žaismingas, kitiems - užtektinai veržlus, tretiems - šiek tiek moteriškas. Esą automobilio giminaitis „Kia Sportage" atrodo vyriškiau. Na, bet panašios diskusijos - įprastas reikalas, todėl rinkoje ir gausiu pačios įvairiausios išvaizdos automobilių. Ir didelių, ir mažų.

Vietos „ix35" užtenka viskam, tačiau, tik įsėdus į vidų maždaug 190 cm ūgio vyrui, supranti, kad automobilis tikrai erdvus - vietos užtenka ir virš galvų, ir ant užpakalinių sėdynių. Net tada, kai vairuotojo sėdynė ganėtinai atstumta.

Beje, ir čia įsitaisyti patogu - visomis kryptimis reguliuojama vairo kolonėlė, reguliuojamas sėdynės aukštis ir nugarėlės išlinkimas. Tik štai šoninis palaikymas galėtų būti tvirtesnis. Jo ypač norėjosi malantis miško keliukais.

Visa kita - kaip ir anksčiau bandytame „ix35" - daugumas mygtukų patogiai išdėstyti ant vairo, kairiajame porankyje arba automobilio centriniame panelyje, tačiau kompiuterio valdymas paliktas ten pat - prie spidometro.

Tikėtina, kad jo vieta pasikeis nebent po modelio modernizavimo, nes, tarkim vėlesniame, „Hyundai i40" modelyje kompiuterio valdymas jau perkeltas prie vairo. Centrinis porankis / daiktadėžė naudingas tik tada, kai vairas laikomas viena ranka. Laikant vairą abiem jis net trukdo. Užtat patogu pasidėti akinius į specialiai jiems skirtą vietą prie lubų.

Dvigubas apšvietimas - ir priekiniams, ir užpakaliniams keleiviams - privalumas. Beje, apšvietimas ir 12 V įvadas yra ir bagažinėje. Pririekus ją galima padidinti sulanksčius užpakalinę sėdynių eilę, o smulkesnius daiktus, kad jie nešokinėtų važiuojant žvyrkeliais, galima saugiai pakišt po tinkleliu. Praktiška, patogu.

Norisi tikėti, kad po modernizavimo, jei toks bus, bus ne tik išspręsta ši problema, nes automobiliui reikėtų geresnių apdailos medžiagų. Negalima sakyti, kad jos dabar blogos, tačiau odinis salonas ir daugybė visokių naudingų opcijų nedera su kietu, nemaloniu liesti plastiku. Juo labiau, kad automobilis, su kuriuo teko važiuoti, kainuoja beveik 100 000 Lt.

Bandytas modelis turėjo statymo sistemą ir užpakalinio vaizdo kamerą, vaizdas iš jos buvo perduodamas į užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Šios sistemos labai padėjo manevruojant miške, tačiau vienu metu daviklius teko išjungti - jie labai jautrūs, tad įkyriai pypsėti pradėjo net priartėjus plonoms krūmų šakelėms. Jei dar būtų sumontuota navigacija... Dabar ją reikia užsisakyti papildomai.

Pastaroji labai praverčia panorėjus aplankyti gražias vietas arba tiesiog ieškant naujų kelių. Beje, tam „Hyundai ix35" puikiai tinka. Automobilis aukštas, varikliui galios užtenka. Visus keturis varančius ratus apmovus tinkamomis padangomis, automobilis tikrai įveiks daugelį prastų ar net blogų kelių. Pervažiuoti gilesnes balas ar pažliugusį purvyną problemų taip pat neturėtų kilti. Visgi, prieš lendant į visiškai nepažįstamą keliuką ar planuojant įveikti gilią balą, vertėtų bent dalį maršruto įveikti pačiam - medžių šaknys, seni kelmai ar didesni akmenys šiuo atveju labai nepageidaujami.

Važiavimą prastais keliais paprastesnį daro ir pajudėjimą įkalnėje bei leidimąsi kalnų keliais palengvinančios sistemos. Pirmoji tris sekundes prilaiko stabdžius ir leidžia vairuotojui susiorientuoti, antroji, su ABS ir ESP, palaiko vienodą greitį leidžiantis. Norint visas pagalbines sistemas galima išjungti. Pliusas.

Jeigu sodybos kaime nėra, o tikrinti, kur veda miško keliukai - ne jūsų pašaukimas, automobiliu galima smagiai prasilėkti gerais, asfaltuotais keliais. Automobilis - didelis ir ganėtinai sunkus, 2,0 l 184 AG varikliukas labai smagus, o 6 pavarų dėžė net „Eco" režimu - palyginti greita. Staigiau spūstelėjus akceleratorių šioks toks vėlavimas juntamas, tačiau jis toks nežymus, kad trūkumu to pavadinti negalima. Korėjiečių inžinieriai tinkamai sureguliavo variklį ir transmisiją, tad važinėti „ix35" - vienas malonumas.

Tiesa, prieš perkant reiktų įvertinti tai, kad ir jis pats nebus pigus, ir kuro sąnaudos bus didokos. Jeigu automobilis su 1,7 l varikliu 100 km/kelio užmiestyje naudojo apie 5,6 l, tai 2,0 l varikliui reikėjo 7,6 l. Mieste vidutinės kuro sąnaudos siekė apie 10 l. Kita vertus, jei tai nėra problema - „Hyundai ix35" - patogus ir praktiškas automobilis. Juo smagu bus važinėti tiek mieste, tiek užmiestyje, tiek, pavargus nuo kasdienos rutinos leistis į kelią ieškoti nuotykių, naujų kelių ir gražių, bet dar neatrastų vietų.