Fiat Panda, 2011 - dabar

„Fiat Panda" nuo seno garsėjo, kaip kompaktiškas, stilingas, ekonomiškas ir vienas pigiausių savo klasėje automobilių. Praėjusiais metais pasitaikė proga išbandyti „Panda 4x4" versiją, o šiemet sėdau prie trečiosios „Pandos" kartos atstovo. Išvaizda kažkiek primena ankstesnės kartos modeli, tačiau reiktų nepamiršti, kad trečiosios kartos automobilis už pirmtaką ilgesnis 114 mm, 11 mm aukštesnis ir 65 mm platesnis.

Atidarius automobilio dureles, skirtumų, lyginant su ankstesne karta, matoma dar daugiau. Antros kartos modeliai pasižymėjo bio dizainu, trečios kartos automobilių dizaine vyrauja keturkampiai užapvalintais kampais. Tokią formą gavo ne tik spidometras ir tachometras, bet ir garso sistema, sėdynių reguliavimo rankenėlės, stovėjimo stabdis ir kt. Nepaisant savo kampuotų formų, viskas atrodo stilingai ir yra patogu.

Bandytas modelis turėjo šviesų saloną. Atrodo jis gražiai, tačiau jei „Panda" naudoti kaip „darbinį arkliuką" ar juo vežioti vaikus, reiktų rinktis tamsesnių atspalvių saloną.

Nors „Panda" - kompaktiškas modelis, jis ganėtinai aukštas, durelės atsidaro plačiai, tad įsėti į automobilį lengva. Sėdynių nugarėlės neturi šoninio palaikymo, tad atrodo platesnės negu yra iš tikro. Reikia laiko prie jų priprasti, tačiau kai pagaliau pavyksta sureguliuoti sėdynes taip, kad būtų patogu, galima leistis ir į tolimesnę kelionę.

Užpakalinės eilės keleiviams pasisekė kiek mažiau - nors vietos virš galvos ir šonuose jiems užtenka, kojoms vietos gali kiek pritrūkti.

Bagažinę automobilis turi, tačiau reikia nepamiršti apie bendrą „Panda" ilgį. Bagažinėje laisvai tilps dvi trys vidutinio dydžio kuprinės, tačiau norint pervežti daugiau daiktų, jau teks nulenkti sėdynių nugarėles.

Paprasčiau susikrauti smulkius daiktus - automobilyje apstu nedidelių kišenėlių, nišų ir lentynėlių.

Bandytas modelis turėjo gamykloje sumontuotą suskystintų dujų sistemą, tad prieš leidžiantis į kelią su tokiu automobiliu vertėtų kiek pavaryti instrukciją arba išklausyti pardavėjo konsultaciją.

Reikalas tas, kad centriniame kompiuterio ekranėlyje nuolat dega du kuro kiekio indikatoriai - dujų ir benzino. Apie variklio temperatūrą galima tik spėlioti, nes dujų kiekio indikatoriaus išjungti nepavyks.

Dar vienas niuansas - borto kompiuterio informacija valdoma ir muzika reguliuojama tiek mygtukais prie vairo, tiek ir kai kuriais atvejais besidubliuojančiais mygtukais centriniame panelyje. Kuris mygtukas kada už ką atsakingas, taip pat reiktų pasiaiškinti prieš išvažiuojant, nes priešingu atveju kelionėje dėmesys, bandant atrasti vieną ar kitą informaciją, dažnai nuo kelio kryps į borto kompiuterio ekranėlį ir mygtukus. Juolab, kad dalis informacijos buvo valdoma langų valytuvų svirtelės gale sumontuotų mygtuku.

Sistema kiek sudėtinga, tačiau „Fiat" galima pagirti už tai, kad sutemus švietė ne tik centrinio panelio, bet ir vaire esantys mygtukai.

„Fiat Panda", prie kurios vairo praleidau porą dienų, turėjo ir sistemą „city", kurią įjungus vairas tampa lengvesnis ir paprasčiau tampa parkuotis mieste ar ten, kur erdvės nėra daug.

Naujoji „Panda", vienas iš nedaugelio automobilių, kurį lengva priparkuoti ir be parkavimosi daviklių. Vertikalus užpakalinis stiklas aiškiai rodo, kur baigiasi automobilis. Prie to prisideda ir dideli šoniniai veidrodėliai bei langai užpakalinėje kėbulo dalyje.

„Fiat Panda" turėjo 1,3 l 44 kW (65 AG) benzininį/dujinį variklį ir mechaninę pavarų dėžę. Kaip tokiam automobiliui, variklio visiškai užtenka tiek mieste, tiek ir užmiestyje.

Tiesa, sunku pasakyti kokios yra tikros šio variklio kuro sąnaudos, tačiau 45 l dujų balionas, važiuojant daugiausia užmiestyje, baigėsi kai kompiuteris rodė 300 km ridą. Taigi, išeitų, kad vidutinės kuro sąnaudos važiuojant dujomis buvo apie 6,7 l. Turint omenyje, kad dujos vis dar lieka pigiausiu kuru, rodiklis visai neblogas.

Saulei šviečiant spidometre buvo galima įžiūrėti ne tik benzino simbolį, bet ir LPG bei CNG dujų simbolius. Deja, pilti abiejų tipų dujų į automobilį negalima. Pasak pardavėjų, automobilis gali būti pritaikytas tiek vienam dujų tipui.

Kol automobilį varė dujos, spidometre jokie indikatoriai nedegė. Dujoms baigiantis užsidegė oranžinis perspėjimas „LPG", perjungus variklį į benziną, kitoje spidometro dalyje įsižiebė žalias benzino indikatorius. Nors ir žinojau, kad benzino bakas pilnas, prie dviejų, nuolat degančių indikatorių teko pratintis.

Automobilio pakaba kietoka, tačiau prisiminus, kad „Panda" - ganėtinai aukštas automobilis su aukštai esančiu svorio centru, supranti, kad kitaip būti negali. Visgi važiavimo patogumo užtenka tiek mieste, tiek ir pavasariškai pažliugusiuose užmiesčio keliukuose.

Avariniuose „EuroNCAP" bandymuose „Fiat Panda" surinko 4 žvaigždutes iš 5 galimų, tačiau tai pirmas biudžetinis modelis, kuriame gali būti montuojama „LSCM" sistema, užkertanti kelią susidūrimui, kol greitis neviršija 30 km/val. Jeigu sistema „pastebi", kad iki kliūties, kurios neįmanoma apvažiuoti, liko ne daugiau 10 metrų, ji aktyvuoja stabdžius ir sumažina variklio galią. Automobiliui sustojus, vairuotojas turi kelias sekundes įvertinti situaciją, vėliau variklis vėl pradeda dirbti įprastu režimu.

„Fiat Panda" - mėgstamas daugelio juridinių asmenų automobilis. Jis pigus, manevringas, ganėtinai ekonomiškas. Ar jį pamėgs fiziniai asmenys - kitas klausimas. Mūsų regione vis dar vyrauja tendencija, kad reikia-nereikia, vis tiek perkami dideli, bet naudoti, automobiliai. Naujas automobilis daugeliui vis dar kelia savotišką baimę ir nepasitikėjimą. Visai be reikalo.

„Panda", kaip minėjau, vienas pigiausių savo klasės modelių. Be to, jis erdvus, manevringas, aukštas, o kėbulas apsaugotas nuo smulkių pažeidimų. Pats tas pirkinys pradedančiam vairuotojui arba daugiausia laiko mieste praleidžiančiam asmeniui. Beje, prisiminus, kad spūstys tampa mūsų didmiesčių kasdienybe, galimybė po miestą važinėti pigiomis dujomis daro šį automobiliuką dar patrauklesniu. Belieka įveikti visuomenės nuomonės barjerą ir vietoj „didelio, bet seno", pasirinkti „mažą, bet naują ir ekonomišką" automobilį.