Kaip jau esame rašę, nelabai seniai rinkai buvo pristatyta nauja „Lexus IS" modelių karta. Nuo ankstesnės kartos, naujieji „IS" skiriasi drąsia, patrauklia, abejingų nepaliekančia, išvaizda. Beje, nesvarbu, apie kurį automobilį - hibridinį ar benzininį, kalbėsime, išvaizda labai panaši: temstant išryškėja strėlių antgalių formos priekiniai žibintai, užsidega artimosios šviesos, pabrėždamos masyvų, griežtų linijų automobilio priekį. Bendrą vaizdą puikiai papildo išpūstos ratų arkos, išraiškinga slenksčių linija ir viską užbaigia savitos formos užpakalinių šviesų žibintai. Žiūrint į automobilį iš šono ir nematant pavadinimo skaičių, tai, kad prieš mus benzininis „IS" variantas galima suprasti tik iš dvigubo išmetimo vamzdžio.

Asmeniškai man šios detalės trūko hibridiniame „IS 300" variante. Benzininiame „IS 250" modelyje aiškiai matomi išmetimo vamzdžiai tarsi užbaigia automobilio „paveikslą", aiškiai parodydami, kad prieš tave - ne šiaip gražus, bet ir galingas bei greitas automobilis.

„IS 300" ir „IS 250" panašūs tiek išore, tiek ir vidumi. Panašūs, tačiau ne identiški - tam tikros detalės abiejuose modeliuose skiriasi. Kadangi „IS 250" - benzininis automobilis, jis neturi hibridinių technologijų - „EV" mygtuko, variklio garso imitatoriaus ir pan.

Kiek kitaip veikia ir prietaisų skydelis - perjungiant režimus iš „Sport" į „Eco" tachometro vietoje neatsiranda ekonometras. Tiesiog važiuojant „Eco" režimu šone dega mažas žalias „Eco" simbolis. Hibridiniame modelyje toje vietoje kartkartėmis degdavo užrašas „EV".

Visa kita abiejuose modeliuose - tiek medžiagų kokybė, tiek interjero dizainas, tiek stilius - identiška: „IS 300" turi naujos kartos sensorinius temperatūros reguliavimo „stulpelius", kurie reaguoja į prisilietimą. Abiejuose „Lexus IS" modeliuose kompiuteris jau senokai valdomas specialia „pelyte", kurios kursorius nebėra toks jautrus ir nebelaksto po visą ekranėlį. Pasikeitė ir paties ekranėlio išvaizda.

Tiek „IS 250", tiek ir „IS 300" turi integruotą „Wi Fi" sistemą, tad sustojus ten, kur pasiekiamas belaidis internetas, galima prie jo jungtis ir naršyti automobilyje taip pat sėkmingai, kaip ir sėdint namie ar biure. Sumontavus papildomą modulį, automobiliniu internetu, visur, kur jis bus pasiekiamas, galės naudotis visi „IS" keleiviai.

Kaip visuose bandytuose „Lexus" modeliuose, „IS 250" vairuotojo vieta labai patogi, sukurta patogiam ir maloniam važiavimui. Vietos ir erdvės užtenka ir priekyje sėdinčiam keleiviui, gale jos norėtųsi kiek daugiau, tačiau trys suaugę žmonės tilps ir čia.

Aišku, dizaino ir interjero skirtumų daug ir neturi būti. Juk modelis tas pats. Didžiausi skirtumai šiuo atveju slypi variklyje ir su tuo susijusiose automobilių charakteristikose.

Benzininis „IS" turėjo 2,5 l V6 tipo 208AG variklį ir 6 pavarų automatinę PD. Tiek variklis, tiek ir pavarų dėžė nelabai mėgsta aukštus sūkius, tad pasitaikius progai, APD stengiasi įjungti aukštesnę pavarą. Visgi kelyje, lyginant su hibridiniu „IS 300" modeliu, benzininis „IS 250" greitesnis ir staigesnis. Šiuo atveju paspaudus akceleratorių, ypač kai įjungtas „Sport" režimas, automobilis sureaguoja iškart ir smagiai, nelaukdamas, šauna į priekį. Be jokių garso imitatorių maloniai pradeda galingas, bet šiaip beveik tyliai ir negirdimai dirbantis variklis.

Kelionė „IS 300" buvo maloni, bet važiuojant „IS 250" ji tampa dar malonesnė. Aišku, važiuojant vien benzinu jo sąnaudos, lyginant su hibridiniu modeliu, išauga (nuo 6,5 l/ 100 km „IS 300" iki 11,9 l/100 km „IS 250") tačiau tai tikrai to verta. Greitis, galia, riaumojantis variklis. Ištrūkus iš miesto nesinori galvoti nei apie „Eco", nei apie „Normal" režimą, tad spidometras visą laiką dega raudona „Sport" režimo spalva.

Nors pastaruoju metu vis dagiau kalbama apie ekologiją ir taupumą, tai, kad Premium segmento pardavimai net ir krizės metais augo, leidžia spėti, jog žmonių, pasirengusių mokėti ne tik už prekių ženklo, prestižą, bet ir už tokių modelių teikiamą važiavimo malonumą, netrūksta. Tad šiuo atveju keli litrai kuro 100 km kelio tikrai netaps problema.

Juo labiau, kad tokie modeliai kaip „Lexus IS" gali pasigirti ne tik puikiu vairo klausymu, bet ir gerai sureguliuota pakaba, kuri leidžia užtikrinti jaustis tiek sausame, tiek ir šlapiame kelyje. Greičio nesinori mažinti net posūkiuose - sėdynė puikia prilaiko vairuotoją, o automobilis tvarkingai ir nuspėjamai įveikia visus kelio vingius. Automobilis tarsi plaukia keliu, tačiau net akimirkai neleidžia suabejoti, kad kelyje jis laikosi tvirtai ir patikimai.

Įdomu, kaip šis automobilis elgiasi žiemos keliuose. Klausimas lieka atviras, bet tikiuosi, kad atsakymą į jį taip pat pavyks sužinoti.

Smagu, kad naujoji, trečioji „Lexus IS" karta visomis prasmėmis evoliucionavo, tačiau buvo išsaugotos gerosios ir stipriosios „IS" modelių pusės. Automobiliai tapo dar modernesni, patogesni, tačiau jie liko tokie pat saugūs ir patikimi, kaip ankstesnės kartos atstovai. Rinktis hibridinį „IS 300" ar benzininį „IS 250" kiekvienas spręs pats, tačiau aišku, kad kiekvienu atveju sėsdamas prie vairo žmogus žinos, kad sėda į greitą, galingą, tvirtą, automobilį, kuriam nebaisūs nei prastesnis keliai, nei blogesnės oro sąlygos.