Buvo laikai, kai automobilius skirstėme į miesto ir užmiesčio transporto priemones. Laikai keitėsi ir šiandien turime nemažą universalių automobilių, puikiai tinkančių tiek kasdienėms kelionėms į darbą, tiek išvykoms su draugais į gamtą. Tiksliau, gamintojai, nenorėdami prarasti klientų, buvo priversti plėsti savo siūlomų modelių asortimentą. Švedų automobilių gamintojas „Volvo" ne išimtis.

Buvo laikas, kai „Volvo" gamino tik didelius sedanus. Vėliau rinkoje pasirodė mažesni modeliai, o prieš dešimt metų į gatves išriedėjo pirmasis didelis miesto visureigis „XC 90" ir mažesnis „XC 70". Rinkoje pasirodžius sėkmingam „Nissan Qasqhai" modeliui, „Volvo" nusprendė neatsilikti ir prieš keletą metų pirkėjams buvo pasiūlytas visureigis „XC 60". Tiesa, už „Nissan" modelį švedų automobilis yra kiek didesnis ir, priklausydamas prestižinių automobilių segmentui, kainuoja gerokai daugiau.

Švedai rinkai siūlo nemažai modelių, bet jie - ganėtinai konservatyvūs, tad „XC 60", nors ir priklauso prestižinių vidutinių visureigių kategorijai, išoriškai labiau primena aukštą universalą, o ne visureigį. Ilgas ir nuožulnus priekis, dailiai lenktos stogo linijos, o pats automobilis, nepaisant to, kad turi aukštą prošvaisą, atrodo kresnas. Dėl užpakalyje sumontuotų šviesos diodų žibintų naktį automobilis atrodo dar iškalbingiau.

Bet kokiu atveju automobilio išvaizda nuteikia maloniai. Šiais laikais, kai daugelis modelių supanašėja ir atpažinti juos galima tik matant ženkliuką, „Volvo" išsiskiria tuo, kad atpažįstamas žiūrint iš bet kurio kampo. Žinoma, kaip jau teko įsitikinti, išvaizdos vertinimas - subjektyvus dalykas, tačiau kiekvienas parduotas modelis leidžia spėti, kad pirkėjams išvaizda patinka.

Įlipęs į automobilį iškart supranti, kad sėdi prestižiniame modelyje. Skirtingos faktūros ir spalvų odinės sėdynės, puikios kokybės apdailos plastikas, viena prie kitos puikiai tinkančios detalės. Bandytas modelis buvo specialios „R design" versijos, tad tokios detalės kaip sėdynių spalva ir apdaila ar vairas skyrėsi nuo standartinių, tačiau nesvarbu, kokioje „XC60" modifikacijoje teks važiuoti. Viskas atrodys solidžiai ir prabangiai, nerasit nereikalingų detalių.

Vairuotojo vieta patogi, reguliuojamas ne tik sėdynės aukštis, bet ir nugarėlės išlinkimas. Ilgai važiuojant ši funkcija labai praverčia, bet šoninis palaikymas galėtų būti geresnis arba irgi reguliuojamas.

Visi reikiami mygtukai - po ranka. Netgi bagažinės ar kuro bako atidarymas sumontuoti aukštai, gerai matomi, tad norint kažkurį jų atidaryti nereikia ilgai ir nuobodžiai ieškoti reikiamo mygtuko. Tiek spidometro, tiek tachometro centre sumontuoti du nedideli ekranėliai, kuriuose pateikiama visa reikiama informacija - rida, kuro sąnaudos, temperatūra ir t. t. Įspėjamųjų signalų lemputės išdėstytos spidometro kraštuose.

Vairuotojas sėdi aukštai, gerą matomumą užtikrina dideli veidrodžiai, vairuotojui padeda ir davikliai, tad į kažką atsiremti automobilį statant galima nebent tyčia. Centrinis panelis su gausybe mygtukų, pasuktas į vairuotojo pusę. Patogu, tačiau dėl informacijos gausos išstudijuoti mygtukų atliekamas funkcijas vertėtų dar prieš leidžiantis į kelią. Jeigu su apipūtimu viskas aišku iš pirmo žvilgsnio - dideli mygtukai centre aiškiai rodo, kas už ką atsakingas, tai su telefonu kiek sudėtingiau. Jis kaskart buvo prijungiamas automatiškai, atsiliepti tekdavo nuspaudus arčiau keleivio vietos esantį mygtuką „OK". Ant vairo, kaip daugumoje kitų modelių, telefono mygtuko nebuvo. Taip pat tarp gausybės kalbų nebuvo lietuvių. Keista, nes automobilis gali „bendrauti" čekiškai ar net vengriškai.

Derinant bendrą dizainą centrinis ranktūris-daiktadėžė išėjo trumpoka, tad ant jos ranką pasidėti patogu tik paleidus vairą. Gal buvo tikslingiau puodukų laikiklius iškelti kad ir į dureles, o tarpe tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių sumontuoti patogų ranktūrį? Kituose bandytuose prestižinio segmento modeliuose būtent taip ir padaryta.

Daugumas aktyvių saugos sistemų įjungiamos pagal nutylėjimą, tačiau norint galima pasivaikščioti po automobilio nustatymus ir jas visas atjungti.

„XC 60" inžinieriai nepamiršo ir užpakalinių sėdynių keleivių. Durelės atsidaro plačiai, tad įlipti ir išlipti nesunku. Keleiviams ne tik išvesti ortakiai, bet ir užpakalinių sėdynių šildymas. Kai sėdynės - odinės, ši funkcija šaltuoju metų laiku labai pageidaujama. Jei sėdi tik vienas ar du keleiviai, jie gali atlenkti centrinę sėdynės nugarėlę ir turės patogų ranktūrį - puodukų laikiklį.

Automobilis didelis, tad ir bagažinė didelė. Sulanksčius užpakalinių sėdynių eilę gaunamas dar didesnis, lygų dugną turintis, krovinių skyrius. Reikia pervežti didesnius krovinius? Su „XC60" tai padaryt nebus sunku.

Ilgokai „Volvo" vadinti saugiausiais automobiliais. Vėliau dėl to kilo įvairių diskusijų, bet teigti, kad dėl to „Volvo" tapo nesaugūs, negalima. Kiekvienas „Volvo XC 60" modelis jau standartinėje sąrangoje turi unikalią „City Safe" sistemą, apsaugančią vairuotoją ir kitus eismo dalyvius nuo žioplų klaidų.

„Volvo" atliko tyrimus ir nustatė, kad 75 proc. susidūrimų įvyksta esant mažesniam kaip 30 km/val. greičiui. Maždaug pusė įvyksta todėl, kad vairuotojai nė nebando stabdyti. Tokiais atvejais turėtų pagelbėti „City Safe" sistema. Specialus daviklis stebi per 10 m nuo priekinio bamperio esančius objektus. Taip pat kompiuteris nustato, ar priešais esantis automobilis juda, ar stovi. Tada 50 kartų per sekundę perskaičiuojama, kokios stabdymo jėgos reikės siekiant išvengti susidūrimo. Jeigu atstumas pavojingai mažėja, o vairuotojas nieko nedaro, sistema pati pradeda stabdyti automobilį. Sistema turėtų sureaguoti į bet kokį priešais esantį automobilį, tačiau gali nesureaguoti į, tarkim, betoninę sieną, nes pastaroji neatspindės daviklio siunčiamo signalo, tad kilus norui eksperimentuoti, darykite tai tik gatvėse arba automobilių aikštelėse, bet ne namo kieme.

Bandytas modelis turėjo 2,4 l 215 AG dyzelinį variklį ir 6 pavarų automatinę PD. Pavarų dėžė labai greitai pripranta prie vairuotojo važiavimo stiliaus. Užtenka kelis kartus staigiau spustelti akceleratorių ir elektronika pati pavarų perjungimą sudėlioja taip, kad vairuotojui belieka tik mėgautis važiavimu. Pavarų persijungimą galima atskirti nebent pagal tachometro rodmenų pasikeitimą.

Su pavarų dėžės veikimu puikiai suderinti ir kiti automobilio mazgai. Pakaba nėra per daug minkšta, tačiau puikiai tinka ne tik asfaltuotiems keliams, bet ir pamaltiems kaimo žvyrkeliams. Posūkius automobilis taip pat įveikia ramiai ir užtikrinti, kėbulo pasvyrimai beveik nejaučiami.

Gal kiek informatyvesnis galėtų būti vairas, tačiau tai - daugiau pripratimo reikalas. Be to, „Volvo XC 60" gauna vairo sistemą, kuri keičia vairavimo rodiklius priklausomai nuo automobilio greičio. Pagal nutylėjimą sistema tai daro automatiškai, tačiau norint galima nusistatyti norimas charakteristikas.

Stabilumo automobiliui suteikia ir visų keturių varančių ratų sistema. Jos pagrindą sudaro elektroninė mova „Haldex" ir „Instant Traction" technologija. Sistema pati, priklausomai nuo situacijos kelyje, paskirsto sukimo momentą tarp priekinių ir užpakalinių ratų.

Taip pat standartinėje įrangoje yra dinaminė stabilumo ir sukibimo kontrolės sistema DSTC, kuri, nepaisant automobilio dinamiškumo, užtikrina saugų važiavimą. Azartiškiems ar jauniems vairuotojams ji ypač pravers.

Dar vienas naudingas dalykas - budintis autopiloto režimas. Važiuojant jį įjungus ir spustelėjus stabdžių paminą, nustatytas greitis įrėminamas skliausteliais, tačiau neišsijungia. Pravažiavus kliūtį ar greičio ribojimo ruožą, spūstelėjus ant vairo esantį valdymo mygtuką, skliausteliai dingsta ir automobilis vėl pasiekia anksčiau nustatytą greitį.

Nors automobilis - didelis ir galingas, tilpti į gamintojo deklaruojamas kuro sąnaudas mišriu režimu - 6,8l/ 100 km., pavyko. Gal tik norėtųsi, kad dyzelinio variklio salone nesigirdėtų, nes dabar, ypač greitėjant, jis buvo girdimas, tačiau to tikrai negalima vadinti trūkumu. Čia greičiau kabinėjimasis dėl kabinėjimosi, nes praleidus prie automobilio vairo tris dienas ir nuvažiavus ne vieną šimtą kilometrų, pretenzijų jam nėra. Patogus, manevringas, galingas, aukštas, lengvai valdomas: viskas, ko reikia universaliam automobiliui, su kuriuo norėtųsi ir važinėti į darbą, ir laisvalaikiu su draugais ištrūkti į gamtą.

 

Skaitykite daugiau: