Yra automobiliai, kurių išvaizda nesikeičia. Dažniausia klasikinę, „agresyvią" išvaizdą išsaugo visureigiai, tačiau pasitaiko atvejų, kai nesikeičia ir kelios mažųjų automobilių kartos. Turbūt ryškiausias tokio pastovumo pavyzdys būtų „Ford Ka", kurio išvaizda nesikeičia nuo pat gamybos pradžios.

„Ford Ka" pasirodė praėjusio amžiaus pabaigoje. Tada futuristinė šio automobiliuko išvaizda nė vieno nepaliko abejingo. Vieni juo žavėjosi, kiti atvirai bjaurėjosi. Ir tai suprantama - juk tada automobilio išvaizda atrodė labai neįprastai. Buvo net tokių, kurie teigė, kad „Ka" - nepavykęs „Ford" projektas, įgyvendintas tik tam, kad būtų kaip galima labiau sumažinti nuostolius. Pastarieji buvo įsitikinę, kad automobilis labai greitai dings ne tik iš prekybos vietų, bet ir iš gatvių. Skeptikų prognozės nepasiteisino. „Ford Ka" važinėja, o pastarųjų metų krizė turėtų dar labiau padidinti šio keistokos išvaizdos automobilio paklausą.

Automobilio premjera įvyko 1996 m. rugsėjį. Pirmasis modelis turėjo 1,3 l variklį, 100 km val. greitį pasiekdavo per 14 sekundžių. Tai nėra stulbinantis rezultatas, bet automobilis turi puikią važiuoklę, tad vairuoti jį - vienas malonumas. Be to, pirmasis „Ka" gavo tada dar ne visų modelių turėtus: fiksatorių, vairuotojo saugos pagalvę ir net kasetinę magnetolą su radiju.

1997 m. vasarą pasirodė du nauji modeliai „Ka2" ir „Ka3". Pirmasis gavo hidraulinį vairo stiprintuvą ir centrinį užraktą, antrasis - kondicionierių ir lengvo lydinio ratlankius. Kadangi „Ford" automobilių gama ir taip buvo plati, mažasis automobiliukas kuriam laikui buvo pamirštas.

Po 2000 m. „Ford Ka" vėl prisimintas. Tiesa, kadangi automobilis Vakarų Europoje buvo ganėtinai paklausus, gamintojai suprato, kad, keisdami kažką iš esmės, gali prarasti dalį lojalių klientų, todėl visi pakeitimai buvo minimalūs. Modelis „Ka2" tapo „Ka Collection" ir gavo kėbulo spalvos bamperį, o „Ka3" tapo „Premium" versija „Ka Luxury" ir gavo odinį saloną bei kompaktinių plokštelių grotuvą.

Vis labiau augant mažų automobilių paklausai, po trijų metų „Ford" vėl nusprendė patobulinti mažiausią savo modelį. 1,3 l 59 AG variklis pakeistas 1,3 l 69 AG. Rinkai buvo pristatyti modeliai „StreetKa" ir „SportKa". Rodsteris „StreerKa" ir chečbekas „SportKa" gavo 1,6 l 94 AG variklius. Žinoma, mažas automobilis su tokiu varikliu pasižymėjo žymiai geresne dinamika ir galėjo pasiekti gerokai didesnį greitį negu modeliai su 1,3 l varikliais.

Ką reiktų žinoti?

„Ford Ka" - neblogas pirkinys. Jį lengva gauti, o ir priežiūra nebrangi. Automobilis mažas, ekonomiškas, puikiai tinka kasdien važinėti mieste. Žinoma, kaip ir perkant bet kurį kitą automobilį, rinktis reikia atidžiai. Reikia įvertinti bendrą automobilio būklę, ridą, pavartyti serviso knygutę (jei tokia yra). Juo labiau, kad šiuo atveju rinktis tikrai yra iš ko - antrinėje rinkoje galima rasti tiek pirmųjų laidų modelius, tiek ir pasirodžiusius prieš porą trejetą metų. Kainos pačios įvairiausios, bet smarkiai kilti dar nepradėjo.

Eksploatacija taip pat nebrangi. Net per didžiausias spūstis mieste kuro sąnaudos neturėtų viršyti 8 l/100 km. Jei spūsčių pavyks išvengti, sąnaudos bus dar mažesnės. Atsarginės dalys nebrangios. Be to, automobilis gaminamas jau beveik 15 metų, tai dalių galima rasti ir autolaužynuose. Dar vienas pliusas - „Ford Ka" paprasta. Beveik visus remonto darbus galima atlikti pačiam (jei išmanote automobilio sandarą) arba pas gretimame garaže besitvarkanti mechaniką mėgėją. Specializuotų servisų prireiks tik rimto gedimo atveju.

Nepaisant to, kad pirmosios kartos „Ka" miestų gatvėse važinėja ilgokai, 1,3 l „Endura E" variklis pasirodė kaip reta patikimas. Specialistai įspėja tik dėl vieno rimto pavojaus signalo - iš variklio sklindančio kalimo. Jei toks garsas pasigirsta, tai greičiausia teks įsigyti naują vožtuvų stūmoklių komplektą. Detalės nėra pačios brangiausios, tačiau pakeitimas kainuoja daug. Tad dar kartą primename - prieš pirkdami patikusį modelį, būtinai užveskite ir paklausykite, kaip veikia jo variklis. Dar geriau - nuvažiuokite kelis kilometrus. Šiuo atveju džiugina tai, kad daugiau rimtų, chroniškų gedimų nei 1,3 l, nei 1,6 l varikliuose neužfiksuota.

Reiktų nepamiršti ir to, kad senesniuose modeliuose gali būti susidėvėjusios vairo sistemos dalys. Jeigu teks remontuoti vairo sistemą, tai skaudžiai smogs per kišenę.

Vis dar nesikeičia

Prieš 14 metų „Ford Ka" atrodė neįprastai. Dabar mažų automobiliukų daugėja, tačiau „Ka" vis dar traukia praeivių žvilgsnius. Be to, automobilį labai lengva vairuoti, o dėl trumpos užpakalinės dalies lengva ir parkuoti. Deja, dažnai šiuos automobilius žmonės įsigyja kaip pirmuosius savo automobilius, su kuriais, gavę teises, toliau mokosi važinėti. Tad labai gali būti, kad ieškant sau tinkamo modelio bus susidurta su nubrozdintais automobilių šonais ar palaužytais bamperiais. Taip pat būtina atidžiai apžiūrėti, ar automobilio „neišgrąžino" akmenukai ir ar nesikala kur nors rūdys. Dar vienas dalykas, kurį būtina patikrinti - senesnių automobilių durelių apačia. Gali būti, kad dėl surūdijusios apačios automobilio nepraleis techninių apžiūrų stotis. Pasitaikydavo atvejų, kai iš mažo automobiliuko nuspręsdavo pasityčioti „kiemų ereliai", tad apžiūrėti, ar sveikos spynelės ir nestyro kur instaliacijos laidai, taip pat reikėtų. Be to, modernesnių versijų savininkai kartais skundžiasi, kad rūdija instaliacijos laidai ar priekinis stiklas pradeda leisti vandenį. Nepamirškite ir jų, kai apžiūrinėsite automobilį.

Atsisėdę prie „Ka" vairo pajusite, koks erdvus šio automobiliuko priekis. Iš vairuotojo vietos atsiveria puikus matomumas, sėdynę nesunku sureguliuoti taip, kad sėdėti būtų patogu. Deja, yra ir trūkumų. Baziniai modeliai tikrai negali pasigirti prabangia apdaila, o ant užpakalinių sėdynių patogiai jausis tik vaikai. Bagažinė taip pat skirta ne dideliam kelioniniam lagaminui, o keliems moteriškiems rankinukams.

Nepaisant kai kurių trūkumų (jei galima taip pavadinti), „Ford Ka" - neblogas miesto automobiliukas. Jei norite tokio, pirkite, tik rinkitės atidžiai, kad pirkimo džiaugsmo neaptemdytų paslėpti gedimai.