Tik pasirodęs rinkoje „Chevrolet Aveo" turėjo sedano ir chečbeko kėbulus, tačiau abu variantai buvo labai panašūs. Laikui bėgant situacija pasikeitė. Ypač smarkiai sedanas ir chečbekas vienas nuo kito atitolo po modernizacijos. Sedanas modernizuotas buvo 2006 m., chečbekas - 2007 m. Po šito kiekvienas modelis gavo „savo veidą" ir atskirą filosofiją, tačiau korėjietiška prigimtis išliko. Tad bet kokiu atveju abiejų, vizualiai skirtingų, modelių eksploatacija bus panaši.

Žiūrim ką turim

Mūsų regione pirmieji „Aveo" pasirodė apie 2004 m. silpni šių modelių varikliai pirkėjų neatbaidė. Vairuotojai mielai sėdo net prie automobilių, turinčių 1,2 l 74 AG variklius vairų. 2008 m. šis variantas gavo papildomus 10 „arkliukų", KMP diržą pakeitė grandinė. Po modernizacijos agregatas turėtų patikimai tarnauti bent jau iki 250 000 km. Tiesa, tam vairuotojas turi žinoti keletą svarbių dalykų. Visų pirma, esant žemiems sūkiams automobilis „netraukia", tad daugelis bando važinėti tik aukštais sūkiais, o tai gali gerokai sutrumpinti variklio resursą. Antra - variklis labai jautrus tepalo kokybei ir jo keitimo intervalams. Jeigu su tuo pačiu tepalu važinėsit nuolat ir tvarkingai jo nekeisite kas 10 000 km, taip pat galite laukti nemalonumų.

Pirmieji „Chevrolet Aveo" galėjo turėti ir 1,4 l variklį - F14D3. Be patobulinimų, turintis po du vožtuvus vienam cilindrui, jis puikiai dirbo ir buvo nejautrus kuro kokybei. Deja, situacija pasikeitė iškart po pirmosios modernizacijos, kai už įpurškimas buvo patikėtas 16 vožtuvų. Variklis kuro kokybei tapo gerokai jautresnis. Jis „pasigavo" stringančių stūmoklių „ligą". Jeigu benzininis variklis pradeda dirbti taip pat garsiai, kaip ir dyzelinis, tai - pirmas signalas, kad „liga" prasidėjo. Tada pamažu vienas cilindras dirba vis rečiau, kol galiausiai variklis „tampa" trijų cilindrų. Pilant prastesnės kokybės kurą, jau po 60 000 - 70 000 km ant išleidimo vožtuvų susidariusios nuodegos tampa cilindrų bloko remonto priežastimi.

2008 m. problema buvo išspręsta ir, kiek teko girdėti, daugiau nebepasikartojo.

Užtat gamintojas „sukūrė" naują - 101 AG variklį F14D4, su automatiniu kuro paskirstymo fazių reguliavimu. Šį kartą mechanikų dėmesio ganėtinai greitai sulaukė paskirstymo veleno krumpliaratis, galintis „užstrigti" jau po 40 000 - 50 000 km.

Visiems varikliams, ypač - 1,2 l - žiemą reikia laiko sušilti. Dėl šito labiausiai kaltas termostatas, per daug greitai „atidarantis kanalus". Paprastai jį tenka keisti po 50 000 km. Modeliuose iki modernizacijos buvo užfiksuota ir keletas atvejų, kai radiatorius prasitrindavo į radiatoriaus apsaugą. Apsisaugoti nuo šito galima detalių kontakto vietoje sumontavus kelias papildomas poveržles.

Taip pat dažnokai pasitaikydavo tepalo nutekėjimo per vožtuvų dangtelio tarpinę atvejų. Apie šios problemos tikimybę „perspėdavo" iš pažiūros visai nekaltas „prakaitavimas".

Mažiausiai pretenzijų sulaukia „Aveo" kėbulo apdailos medžiagos. Tiesa, plienas ganėtinai plonas ir jį sunku remontuoti, tačiau beveik nepasitaiko korozijos atvejų. Kiek prasčiau nuo smulkių akmenukų apsaugoti tik slenksčiai ir užpakalinių ratų arkos, bet jų apsauga galima pasirūpinti patiems.

Ir dar kai kas

Kalbant apie transmisijos ilgaamžiškumą, „Aveo" būtų maždaug per vidurį. Didelių problemų maždaug iki 300 000 km būti neturėtų, tačiau ji, kaip ir variklis, reikalauja dėmesio.

Automatinė pavarų dėžė buvo montuojama tik brangiausioje versijoje, turinčioje galingiausią variklį. Įdomu tai, kad realybėje APD pasirodė net geresnė ir patikimesnė už įprastą 5 pavarų MPD. Vienintelė silpna „automato" vieta - elektromagnetas, kartais trukdantis perjungti selektorių iš padėties „P".

Mechaninėje pavarų dėžėje visų pirma gali tekti keisti pavarų perjungimo mechanizmą. Pasiekus maždaug 100 000 km riba, dėl plastikinių kulisos detalių susidėvėjimo gali būti sunkiau perjunginėti pavaras. Per prievado riebokšlius netikėtai gali išsilieti tepalas. Pasirodžius pirmiesiems įtartiniems lašams verčiau iškart važiuoti į servisą, nes vėliau remontas bus gerokai brangesnis.

Panašių trūkumų turi ir sankaba. Paplitusi išminamojo guolio problema nepalenkė ir „Aveo". Pirmieji guolio susidėvėjimą liudijantys garsai gali pasigirsti dar nepasiekus 100 000 km ribos, o visą sankabą teks keisti dar po 60 000 - 70 000 km.

Transmisija

„Aveo" transmisija ištverminga, tačiau prastai pakelia smūgius ir karts nuo karto gali pradėti „groti". „Muzika", tai - duslus bumbsėjimas ir atraminių gumų cypimas. Priekinėje pakaboje, kur sumontuota „McPherson", po 60 000 km gali tekti keisti gumines - metalines detales. Stabilizatorių įvorės tarnauja dar trumpiau. Amortizatoriai turėtų atlaikyti iki 80 000 km, tačiau jei važinėsit duobėtais keliais, keisti juos teks dažniau. Pasiekus 100 000 km gali pradėti cypti gamykliniai guoliai.

Užpakalinėje pakabos dalyje silpniausia vieta pasirodė besančios guminės įvorės. Jeigu važiuojant girdisi duslūs garsai, tai perspėjimas, kad gumas laikas keisti.

Tvarkingai vairo sistema tarnauja ne ilgiau kaip 150 000 km., o tada tenka keisti jos kreipiančiąsias. Džiugu, kad traukės ir antgaliai tarnauja gerokai ilgiau.

Savų niuansų turi ir stabdžių sistema. Vieną jų žino beveik visi „Aveo" savininkai - tai netikėtai nustoję veikti ABS davikliai. Antra silpna vieta - užpakalinių stabdžių trinkelės, nuo kurių kartais atšoka frikcioniniai diskų antdėklai. Parastai ir priekines, ir užpakalines trinkeles keičia kartu, maždaug po 50 000 km.

„Chevrolet" jau kartą teko atšaukti automobilius dėl... stabdžių skysčio, kuris galėjo tapti stabdžių sistemos elementų, įskaitant ir ABS, korozijos priežastimi. Primename, kad užvedus variklį visi įspėjamieji signalai prietaisų skydelyje turi užgesti.
Pažvelkime į vidų

„Aveo", tiek pirmųjų, tiek ir vėlesnių, salone gedimai - retas atvejis. Kartais papildomą triukšmą gali kelti šildymo - vėdinimo sistemos ventiliatoriaus guoliai. Daugiau pretenzijų elektros instaliacijai nėra.

Aišku, kuo automobilis senesnis, tuo daugiau triukšmo gali kelti išklibusios salono apdailos medžiagos, bet čia jau - jų kokybės klausimas

Ar verta?

Jei kažkam pasirodė, kad „Aveo" - gedimų rinkinys, skubame priminti, kad kalbama ne apie „chroniškus susirgimus", o galimas problemas. Vienam vairuotojui pasitaikė viena, kitam, galbūt, kita, o trečias laimingai nuriedėjo 100 000 km ir jam neteko nieko tvarkyti.

Tiesiog reikia žinoti, kad „Chevrolet Aveo" reikalauja nuolatinės tinkamos priežiūros ir savalaikės reakcijos į pirmuosius „ligos" simptomus. Jeigu į salone cypsinti plastiką ar girgždančias gumines įvores galima numoti ranka, tai užsidegus informacijai apie problemas su ABS davikliais ar pradėjus tepalą leisti prievado riebokšliui reikia skubiai važiuoti į servisą. Tinkamai prižiūrint automobilį jo remontas nekainuos brangiai, o ir patys mazgai tarnaus ne mažiau 250 000 km.

Beje, nesvarbu, kokį automobilį pasirinksite - trijų, keturių ar penkių durų. Nepaisant skirtingos išvaizdos, visų automobilių eksploatacija, kaip ir galimos problemos, yra identiškos.