Automobilių reklama kaip tokia pasirodė ganėtinai seniai - kai gamintojai suprato, kad automobilį būtina ne tik sukurti, bet ir pristatyti jį potencialiems pirkėjams. Per tą laiką ne kart keitėsi reklamos formatas ir mados. Nekito tik vienas dalykas - beveik kiekvienas gamintojas anksčiau ar vėliau rinkai pristatydavo modelį, kuris tapdavo savotišku lūžio tašku, tiek automobilių gamyboje, tiek ir jų reklamoje. Pažvelgus į „Ford" istoriją, tokie buvo 1949 m. Būtent tais metais morališkai pasenusį, dar prieš Antrą Pasaulinį karą sukurtą pagrindinį „Ford" modelį pakeitė visiškai naujas, modernus šeimyninis automobilis. Išskyrus variklį, naujasis „Ford" su savo pirmtaku neturėjo nieko bendro.

Šis modelis buvo gaminamas nuo 1941 m, tad prabėgus dešimtmečiui jis tapo visiška seniena. Be to, Amerikos rinka jau buvo pratusi, kad gamintojai vos ne kasmet pristatot vieną ar daugiau naujų automobilių. Lūžio metai konservatyvumu garsėjusiam „Ford" buvo labai rizikingi. 1947 m. mirė koncerno įkūrėjęs Henris Fordas. Jį šiame poste pakeitė gerokai liberalesnių pažiūrų anūkas, kuris ir tapo revoliucijos „Ford" koncerne iniciatoriumi.

1949 m. rinkai buvo pristatytas pirmasis „revoliucijos kūdikis" - išraiškingas, ryškus, pastebimas ir modernus modelis „49 Ford". Avangardinio stiliaus kėbulas su lygiais šonais ir dideliais langais gerokai skyrėsi nuo tuo metu Amerikos keliais važinėjančių automobilių su išpūstais ratų sparnais, gerokai išsišaunančiais iš kėbulo.

Naujojo modelio mechanika buvo ganėtinai moderni, o konservatyviam „Ford" koncernui - išvis revoliucinė. Pirmą kartą „Ford" automobilis gavo nepriklausomą priekinę pakabą su spyruoklėmis. Užpakalinė, tiesa, ir toliau liko linginė. „49 Ford" galėjo pasigirti modernia kardaninio veleno konstrukcija, nes visuose ankstesniuose modeliuose buvo montuojamas taip vadinamas „kardaninis vamzdis" - konstrukcija, savo ištakomis siekianti dar garsųjį „T" modelį. Dar viena svarbi detalė - automobilis gavo vientisą metalinį kėbulą.

Kurdami „49" modelį, inžinieriai pasistengė, tad automobilis išėjo ganėtinai prabangus - jau standartinėje sąrangoje buvo elektra valdoma antena, laikrodis prietaisų skydelyje, pavarų perjungimo svirtis prie vairo ir į kairę nuo vairo kolonėlės - stovėjimo stabdžio rankena. Už papildoma kainą buvo galima gauti bet kuriuos ratus, iš tinkančių šiam automobiliui.

Šis, ganėtinai rizikingas „Ford" žingsnis visiškai pasiteisino. 1949 m. modelis tapo ne tik naujos eros pradžia, bet ir buvo labai sėkmingas komerciškai. Ilgus metus iki tol antra vieta  tarp amerikiečių automobilių pardavėjų džiaugėsi koncernas „Chrysler". Išleidęs į rinką „49 Ford" automobilį, „Ford" netrukus susigrąžino ir anksčiau prarastą antrą vietą.