Straipsniai

2022-06-09

Ralio meistras paaiškino, kuo skiriasi "sportiškas" automobilis nuo "sportinio"

Lietuvos žurnalistų autoklubo rengiamas „Press ralis“ šiais metais tiesiog glumino neįtikėtina gausybe išskirtinių ratuočių, toli peržengiančių įprastinius transporto priemonių riboženklius. Klasėje „virš 3000 cc“ tarp dešimties dalyvių bene kukliausi aparatai – „Subaru Impreza STI“ ir „Hyundai Kona N“ – po kapotu turėjo per 300 AG, o patys galingiausi „Alfa Romeo Stelvio Quadrifoglio“ ir „Jaguar F-Pace SVR“ daugiau nei po 500 AG. Nuspaudus jų akceleratorių iki dugno, jau į pirmąjį „Nemuno žiedo“ posūkį jie atlėkdavo tokiu greičiu, kad tą akimirką labiausiai norėdavosi apsikabinti savo šunį ir pralaukti patį didžiausią baisumą užsimerkus. Tačiau finišo liniją pirmi kirto ne patys „aštriausi“ kelių monstrai.

Tiek „Press“, tiek „Sport“ įskaitose šiais metais triumfavo „Audi RS3“ sedanai, kurie prašyte prašėsi būti vadinami sportiniais automobiliais. Tačiau pusę savo gyvenimo klasikinio ralio pasaulyje praleidęs Vytautas Švedas tikina, kad skirtumas nuo vizualiai beveik identiškų, tačiau specialiai lenktynėms sukonstruotų mašinų, yra milžiniškas.

„Yra keletas priežasčių, kodėl „karštais“ vadinami kiekvieno automobilių gamintojo modeliai, ne tik formaliai negalėtų dalyvauti pagal FIA taisykles rengiamose varžybose, bet ir neturėtų jose jokių šansų laimėti. Visų pirma, tai susiję su saugumo reikalavimais. Serijiniuose automobiliuose nėra nei saugos lankų, nei sportinių sėdynių, nei daugiataškio tvirtinimo saugos diržų, nei gesinimo sistemų. Be to, kasdienėms kelionėms skirti automobiliai – net pasižymintys pavydėtinomis dinaminėmis charakteristikomis – yra orientuoti į komfortą, turi daugybę įvairių elektroninių vairuotojo pagalbininkų ir, deja, sąlyginai daug papildomo svorio. Dėl šių priežasčių net per 4 sekundes iki 100 km/val. įsibėgėjanti, o automagistralėje 200 km/val. ribą perkopti galinti mašina netinkama profesionalioms lenktynėms. Tiksliau, ji tas lenktynes pralaimėtų jau pirmuose posūkiuose, kuriuose prisireiktų šio to daugiau nei brutalios galios“, – pastebi V. Švedas.

Ralio meistras taip pat tikina, kad nors standartinė „Audi RS3“ užburia savo elgsena trasoje, paversti ją tikru sportiniu bolidu reiktų nemažai padirbėti perdirbant ją pagal FIA reikalavimus.

„Labai svarbus dar vienas aspektas: serijinių, kasdienai skirtų automobilių resursas yra keletą ar net keliolika kartų didesnis nei lenktyninių jų giminaičių. Pirmąjį techninį patikrinimą paprastai reikia atlikti ne dažniau, kaip kas 15 000 kilometrų, o raliui ar žiedinėms lenktynėms skirtų mašinų agregatus tenka perrinkinėti ir tam tikras detales keisti po kiekvieno sezono, kartais koviniu režimu įveikus vos 1000 km. Tiesiog stengiantis išgauti maksimalų efektyvumą aukojamas ilgaamžiškumas. Deja, tokia yra didelio greičio kaina“, – atvirauja V. Švedas.

„Audi Sport“ šeimoje yra net šeši sportiško vairavimo entuziastams skirti modeliai: nuo mažiausio RS3 iki R8. Įdomu tai, kad prisireikus standartinio „Audi R8“ detalėmis iš bėdos būtų galima remontuoti grynakraujį sportinį giminaitį „Audi R8 GT3 LMS“ – kai kurie agregatai ir jų tvirtinimo taškai yra beveik identiški.

Susiję straipsniai