Straipsniai

2020-09-21

Paaiškino, ką reiškia „fyškė“, „stoikė“ ir kiti vairuotojų „burtažodžiai“

Atkeliavę į automobilių dalių parduotuvę dažnai vairuotojai prašo dalykų, kurie, stebinčiam pokalbį su konsultantu iš šalies, skamba kaip visiškai nesuprantami žodžiai. Pasirodo, ekspertai reikiamų vairuotojams dalykų ieško net keliomis kalbomis, o bene rečiausiai, sako, išgirsta detalių pavadinimus lietuviškai. Būtent tokią užduotį – išversti žargonu užrašytus dalių pavadinimus į lietuvių kalbą – gavo ir konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas 2020”, finalo dalyviai.

Visi 19 pretendentų į geriausiojo titulą gavo net 17 žargonu užrašytų žodžių, kuriuos teko per mažiau nei 4 minutes „išversti“ į lietuvių kalbą. Ne vienas, pamatęs sąrašą, žagtelėjo, o pasitaikė ir tokių, kurie raukydami kaktas pripažino, kad būtent tokiais pavadinimais ir pažįsta detales, ne jokiais kitokiais.

17 žodžių sąrašas
1. Granata – pusašio šarnyras/pusašio lankstas
2. Babina – uždegimo ritė/degimo ritė
3. Chvastavykas – krumpliaratis , varantysis krumpliaratis
4. Škyvas – skriemulys
5. Razdatkė – diferencialas
6. Suportas – stabdžių apkaba
7.

Bardačiokas – dėtuvė
8. Stupica – stebulė
9. Stakanas – vidinis pusašio lankstas/vidinis pusašio šarnyras
10. Rastavkė – ratų išnešimo korektoriai/ratų distanciniai žiedai
11. Salnikas – riebokšlis/tarpiklis
12. Matnikas/Majatnykas – švytuoklė
13. Fyškė – kištukas
14. Prikurkė – degiklis
15. Hamutas – sąvarža
16. Stoikė – statramstis
17. Kalpokai – gaubtai

Ieško trimis kalbomis

Kaip pasakojo Mantas Milerius, automobilių dalių, automobilių priežiūros priemonių ir aksesuarų prekybos tinklo „Autoaibė“ ekspertas, kai prireikia klientams, ieškoti detalių galima pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, naudojamos detalizuotos schemos ir paieškos sistemos veikia net trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų. Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad angliškais pavadinimais žongliruojančius klientus tenka matyti rečiausiai, kur kas dažniau reikiama detalė įvardijama rusiškai.

„Dalis žargonų mums tikrai būna žinomi. Kartais iš aplinkos, kartais iš ankstesnių darbų, kai kurie yra dirbę automobilių remonto dirbtuvėse. Bet jeigu į šią sritį ateina šviežias žmogus, jis žargonų tikrai nežino – tenka klausti kliento arba tikslintis su kolegomis“, – aiškino M. Milerius, pridūręs, kad kai kurie žargonai gimsta ir kituose miestuose, tad kolegos, būna, pasidalina naujomis žiniomis.

Tuo atveju, jeigu įvardyti detalės atėjusiam žmogui nesiseka, tenka aiškintis, kurioje vietoje reikiama dalis yra, ką ji daro, o tuomet, atsivertus detalizuotus planus, mėginti pataikyti į tai, kas reikalinga klientui.

Pasitaiko ir kuriozinių situacijų, sako pašnekovas, prisiminęs, kad vienas klientas ilgai ieškojo „indėno galvos“. Vyras aiškino, kad visur, kur nueina, pasakius tokį pavadinimą iš karto aišku, ko šis ieško. Galop paaiškėjo, kad klientui reikia hermetiko, ant kurio pakuotės nupiešta indėno galva.

Lietuviškai paprašo vis dažniau

Tiesa, M. Milerius pastebi ir gerėjančių tendencijų. Pavyzdžiui, vis dažniau užsuka klientai, kurie žino, kaip viena ar kita detalė vadinasi lietuviškai.

„Pavyzdžiui, anksčiau dažnai sakydavo, kad ieško „babinos“, o štai dabar nuolat girdime, kad ieškoma uždegimo ričių. Arba ateidavo ieškoti „karomislų“, o dabar prašo hidrokompensatorių pakėlėjų“, – kalbėjo pašnekovas.

Geriausiai išsprendė nugalėtojas

Įvardyti lietuviškai visų 17 pateiktų detalių „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso finalo dalyviai nesugebėjo. Didžioji dauguma teisingai atsakė po mažiau nei pusę. Visgi vienas konkurso dalyvis pademonstravo išties geras žinias ir įvardijo 13 iš pateiktų detalių būtent taip, kaip jos vadinasi lietuviškai.

Tą padaryti pavyko šiemet geriausio vairuotojo titulą konkurse išplėšusiam Donatui Urbeliui, kuris trečią kartą dalyvaudamas konkurse sugebėjo tapti jo nugalėtoju.

Susiję straipsniai