Straipsniai

2023-03-10

Automobiliai buvo sukapoti krušos, skendo kiemuose – ką dar svarbu žinoti vairuotojams

Ekspertai pastebi, kad dėl permainingų orų vairuotojai pastaraisiais mėnesiais patyrė daug nuostolių automobiliams, ne išimtis ir paskutinės dienos, kai pavasaris prasidėjo su pūga bei didžiuliu vėju. Tačiau duomenys rodo, kad ir visi praėję metai buvo itin permainingi, o stichinės nelaimės pridarė daug nuostolių transporto priemonėms. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, buvo išmokėta daugiau nei 1,3 milijonai eurų, siekiant padengti nuostolius dėl stichinių nelaimių automobiliams. Vis sudėtingiau nuspėti, ką dar gali iškrėsti gamta ir kaip apgadinti žmonių turtą.

Gamtos išdaigos vis labiau neduoda ramybės tiek šalies gyventojams, tiek ir ekspertams, kurie nuolat stebi susidariusią situaciją.

„Kalbant apie sumas, skaičiuojame, kad 2022 metais iš viso išmokėjome vairuotojams daugiau nei 1,3 milijonus eurų patirtoms žaloms dėl stichinių nelaimių padengti“, – komentuoja Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

Kruša ir hidrosmūgiai

Anot jo, didžiausią kiekį realių gamtos jėgos nuostolių automobiliams žmonės patyrė pernai metų pradžioje bei vasarą.

„Stipriai žmonių turtas nukentėjo būtent praėjusių metų vasarą – tai buvo rekordiniai skaičiai, kai gamtos stichijos suniokojo automobilius. Vienas iš išskirtinių atvejų buvo Radviliškio rajone, kai kruša, dideli ledų gabaliukai, tiesiog sukapojo krūvos automobilių kapotus ir stogus. Taip pat vasara išsiskyrė tuo, kad dėl koncentruoto didelio kiekio kritulių, kiemuose skendo automobiliai, buvo hidrosmūgių padarytų nuostolių“, – praėjusios vasaros nuostolius apžvelgia draudimo ekspertas.

Jis pažymi, kad būtent kruša ir hidrosmūgiai ar apsemtos stovėjimo aikštelės automobiliams pridaro daugiausiai nuostolių.

„Pavyzdžiui, vairuotojui įvažiavus į staiga susiformavusią balą, į variklį patenka vandens ir įvyksta hidrosmūgis, o apsėmus stovėjimo aikštelę ir joje esančius automobilius – sugadinami įvairūs valdymo blokai, elektros instaliacija, salonas. Praėjusiais metais tokių nuostolių vidutinė išmoka buvo 3118 eurų.

Kalbant apie krušos padarytus nuostolius, praėjusiais metais vidutinė išmoka siekė 1477 eurų. Bendrai kalbant apie stichines nelaimės ir automobilius – vidutinė nuostolio suma pernai siekė 1628 eurus“, – komentuoja G. Petrikas.

Ekspertas pataria liūties metu nevažiuoti per apsemtą gatvę, nes pasekmės gali būti labai skaudžios. Pernai didžiausias tokio nuostolio dydis buvo 57 tūkst. eurų, todėl verčiau liūties metus pamačius apsemtą gatvę sustoti.

„Automobiliuose yra vis daugiau elektronikos prietaisų, todėl ją saugoti būtina – įvykus nuostoliams, susijusiems su vandeniu, nedelsiant reikėtų atjungti elektros įtampos tiekimą, atlikti automobilio džiovinimą autoservise“, – pastebi ekspertas.

Skraidantis šiltnamis padaro nuostolių už kelis tūkstančius eurų

Anot Giedriaus Petriko, daug nuostolių automobiliams nutinka ir dėl didelio vėjo.

„Klasika jau tapusi atsargumo priemonė – nestatyti automobilių po dideliais, senais medžiais. Žinoma, geriausia nestatyti per audrą automobilio po bet kokiu medžiu. Išties yra rizika, kad nuvirtus medžiui jūsų transporto priemonė bus sugadinta nepataisomai. Pernai metais tokia didžiausia žala atsiėjo 21 tūkst. eurų. Esant itin dideliam vėjui, su kokiu susidūrėme praėjusių metų pradžioje, gali ne tik nulūžti šaka, bet ir visas medis“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Jis pastebi, kad pernai, esant dideliam vėjui, žmonės susidūrė su begale atvejų ir situacijų, kai buvo sugadintos transporto priemonės. Pavyzdžiui, skraidė savi ar kaimynų batutai, šiltnamiai. Pastarieji sugadina automobilių stogus, šonus, nubraižo paviršių ar išdaužo stiklus. Didžiausias nuostolis automobiliui pernai dėl skraidančio šiltnamio buvo padarytas už 3,5 tūkst. eurų.

„Todėl labai svarbu ne tik galvoti apie automobilius, kur jie stovi, bet ir atkreipti dėmesį į daiktus, kurie yra aplink, kas gali būti pakelta vėjo. Bet kokius tokius daiktus vertėtų tvirtai pritvirtinti prie stacionaraus paviršiaus, kad nebūtų sugadintas nei savas, nei svetimas turtas“, – pažymi Giedrius Petrikas.

Kaip pastebi draudimo ekspertas, kasmet gamtos stichijos darosi vis aršesnės ir atnešančios vis daugiau nuostolių žmonių turtui – transportui ir būstui.

„Būtent todėl turime išmokti su jomis gyventi, prisitaikyti ir atrasti būdų, kaip tinkamiausiai saugoti savo turtą bei piniginę nuo nenumatytų išlaidų ir nuostolių“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Susiję straipsniai