Straipsniai

2017-11-24

Pretendentams į „Metų automobilio 2018“ karūną – stabdžių egzaminas

Tradiciškai pristatydami naujausius savo kūrinius automobilių gamintojai deklaruoja tik dinamines mašinų charakteristikas – kas kaip sparčiai įsibėgėja nuo 0 iki 100 km/val., kokį didžiausią greitį pasiekia ar kiek užtrunka tipinio lenkimo metu, kai reikia spustelėti nuo 80 iki 120 km/val. Visi šie dalykai iš tiesų generuoja daug teigiamų emocijų, tačiau perfrazuojant aštrialiežuvį Jeremy Clarksoną, „vairuotojai žūsta ne todėl, kad greitai važiuoja, o todėl, kad nesugeba teisingai sustoti“.

Mokslinis tyrimas kartu su VGTU

Kitaip tariant, automobilių stabdžių sistemų efektyvumas yra gerokai svarbesnis dalykas. Kadangi technikos ekspertai apie tai kalba neadekvačiai mažai, Lietuvos žurnalistų autoklubas kartu su konkurso partneriu „Neste“ nusprendė šį informacijos vakuumą užpildyti surengę visų 34 konkurse „Metų automobilis 2018“ dalyvaujančių mašinų stabdžių sistemų palyginimą realiomis eismo sąlygomis bei automobiliui, kurio sistema veikia efektyviausiai, įteikti „Saugiausio stabdžio“ apdovanojimą.

„Saugiausio stabdžio“ nominacija siekiame inicijuoti ir pabrėžti saugumo svarbą kelyje.

„Neste“ skiria didelį dėmesį šiam klausimui visose savo veiklos srityse, inicijuoja darbuotojų mokymus apie saugų elgesį ne tik darbo metu, bet ir po jo. Saugumas kelyje – viena iš pagrindinių temų, jis priklauso ne tik nuo vairuotojo ar kito eismo dalyvio elgesio, bet ir nuo automobilio – jo techninės būklės bei techninių savybių. Pastarosioms įvertinti ir inicijavome tokią nominaciją“, – teigia „Neste“ mažmeninės prekybos vadovas Audrius Miežys.

Kaip ir ieškant geriausio konkurso „sprinterio“, šiame eksperimente į komisijai į talką atėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis, į Druskininkus atsivežęs pagreitį matuojantį prietaisą „XL-Meter Pro“. Skirtingai nuo bandymų „Nemuno žiede“, šiuo aparatu buvo matuojamas stabdymo kelio ilgis, stabdymo trukmė ir lėtėjimo pagreitis. Be to, prie automobilio stiklo tvirtinamas įrenginys fiksavo tikslų greitį, kuriuo buvo judama prieš pradedant stabdyti.

Bandymams buvo pasirinktas nedidelio eismo intensyvumo kelio ruožas tarp Grūto ir Viečiūnų gyvenviečių. Maždaug 3 kilometrų atkarpoje su visais automobiliais vienas komisijos narys po keturis kartus įsibėgėdavo iki 90 km/val. greičio (siekiant tikslumo apie visų eksperimento dalyvių judėjimo greitį sprendėme pagal GPS prietaisų parodymus) ir tose pat vietose sustabdydavo mašinas taip, tarsi priešakyje iš miško būtų išniręs briedis.

31 iš 34 rezultatai – puikūs

„Iki oficialaus konkurso finišo negalim atskleisti visų bandymų protokolo detalių, todėl pasakysiu tik tiek, kad važiuojant absoliučiai daugumai žmonių įprastu kasdieniu tempu, 90 km/val., tik 14 iš 34 automobilių sustoti pakako mažesnio nei 40 metrų atstumo. Didesnei daliai prireikė papildomos 2 – 6 metrų erdvės. Turint galvoje, kad artimiausiu metu eismo sąlygos tik sunkės (bandymų metu buvo 2 laipsniai šilumos, o asfaltas šiek tiek drėgnas), sustojimui gali nepakakti dviejų krepšinio aikštelių ilgio tako“, – pastebi eksperimente dalyvavusius automobilius vairavęs Renaldas Gabartas.

Beveik visų konkurse „Metų automobilis 2018“ pristatytų mašinų stabdymo laikas svyruoja tarp 3-4 sekundžių, tačiau į jį neįeina vairuotojo reakcijos laikas, kai priėmus sprendimą ekstremaliai stabdyti (pamačius kliūtį tokia mintis atitinkamu veiksmu virsta maždaug per vieną sekundę) koja nuo akceleratoriaus perkeliama ant stabdžių pedalo ir ši sistema pradeda realiai dirbti. Be to, nepaprastai svarbu, kaip staigiai ir stipriai spaudžiamas stabdis. Jei vairuotojas į jį nesmūgiuoja tarsi norėtų pramušti grindis, o spaudžia pedalą švelniai – mašina sustoja keletu metrų toliau.

V. Žuraulis savo ruožtu atkreipė dėmesį į stabdymo parametrą, kurio paprasti automobilininkai savose diskusijose iš esmės nenaudoja – lėtėjimo pagreitį.

„Bandymus atliekant ne laboratorinėmis sąlygomis, o bendro naudojimo keliuose visų važiavimų metu pasiekti tiksliai tokį patį greitį, kaskart stabdį spausti identiška jėga ir toje pat vietoje – neįmanoma. Tačiau matuojant lėtėjimo pagreitį minėtos statistinės paklaidos tampa nereikšmingos, nes būtent šis parametras parodo tikrą stabdymo efektyvumą“, – akcentuoja VGTU Automobilių inžinerijos katedros docentas.

Geroji eksperimento žinia – tik 3 iš 34 automobilių stabdžius galima vertinti kaip prastesnius už statistinį vidurkį. Visi 34-i automobiliai turėjo žiemines nedygliuotas „Continental“ padangas, tik vienas kukliai pasirodęs visureigis mūvėjo dygliuotas „Continental“. Padangos su dygliais ant drėgno asfalto nesuteikia jokio pranašumo, greičiau atvirkščiai – daro meškos paslaugą, nors yra nepakeičiamos ant ledo.

Blogoji žinia – kai tvarkant nenaujų mašinų stabdžius ieškoma pigiausių alternatyvų firminėms trinkelėms, šios sistemos efektyvumas radikaliai nukenčia. Vizualiai visos stabdžių trinkelės atrodo vienodos, tačiau jų darbinės savybės priklauso nuo to, kokiomis proporcijomis frikcinės masės gamybos metu buvo sumaišyta maždaug 15-20 komponentų. Šiame etape padarius klaidų kaip tik ir gimsta detalė, kuri gali arba perkaitinti ir labai greitai sugraužti stabdžių diskus, arba pati labai greitai sudilti, arba nepasiekti reikiamos darbinės temperatūros ir prastai stabdyti.

Šiuo atveju 100 proc. galioja taisyklė, kad jei taupumo sumetimais iš stabdžių trinkelių „receptūros“ buvo pašalintos vienos ar kitos medžiagos, geras rezultatas neįmanomas. Kai kurių technikos ekspertų vertinimu, net iki 80 proc. Lietuvoje eksploatuojamų lengvųjų automobilių stabdžių trinkelės neatitinka griežtų joms keliamų reikalavimų.

Susiję straipsniai