Tai automobilis, sukurtas džiaugsmui. Tokia mintis sukosi galvoje nuvažiavus naujuoju „Renault Laguna Coupe“ pusę tūkstančio kilometrų. Kai „Renault“ koncernas prieš metus pristatė trečios kartos „Renault Laguna“, daugeliui šiuos automobilius bandžiusių žurnalistų įstrigo kelios detalės: kokybiška salono apdaila, sustiprinta (ir palengvėjusi) kėbulo konstrukcija bei naujasis 1,5 l dyzelinis variklis – ekonomiškas ir pakankamai lankstus. Tačiau daugelis pripažino, kad vizualiai trečios kartos „Laguna“ atrodo mažesnė už savo pirmtakę. Nepaisant komfortiškumo, užkliuvo tai, kad „Renault“ netapo blogų kelių mašina – siauruose vingiuotuose keliukuose per bandymus buvo baisoka važiuoti sportišku režimu, automobilis neatrodė pakankamai stabilus.

Aktyvi pakaba

Todėl pasirodžius „Laguna GT“ versijai (universalui) ir coupe, tiesiog akyse nušvito: „Laguna“ tarsi užsiaugino papildomų raumenų, įgavo solidumo. Be to, šie modeliai tapo dar geriau valdomi dėl labai paprastos, tačiau kartu genialios priežasties: sukant vairą automobilio kompiuteris apskaičiuoja išcentrines jėgas ir pasuka galinę ašį! Esant nedideliam greičiui, galiniai automobilio ratai nedideliu kampu gali pasisukti į priešingą pusę, taip padidindami manevringumą, kuris naudingas bandant pastatyti automobilį siaurose miesto gatvėse arba tiesiog sukant sankryžoje. Greičiui viršijus 60 km/val, galinė ašis sukasi į kitą pusę. Negali sakyti, kad tai revoliucija. Tačiau valdymas posūkiuose – fantastiškas: suki vairą ir neapleidžia jausmas, kad automobilis sukasi pats.

Važiavimo malonumas

Tą patį galėčiau pasakyti apie bandyto „Laguna“ coupe variklio darbą. 2 l agregatas (150 kw, 205 AG)  su turbina leido lengvai manevruoti mieste, tačiau buvo pakankamai dinamiškas važiuojant didesniu greičiu autostradoje. Šešta pavara pakankamai universali. Netgi važiuojant 70 km/val. greičiu kompiuteris ne visada rekomenduoja jungti penktą – nedūsta, puikiai klauso akseleratoriaus.

Kalbant apie „Laguna“ coupe, svarbiausias niaunsas yra ne degalų sąnaudos (svyravo nuo 10,5 iki 13 l/100 km), ne kaina (105 tūkst. litų), o važiavimo malonumas ir džiaugsmas akims. Automobilio galinė dalis sportiškumu nenusileidžia „Alfa Romeo“.  Trauka, kaip jau minėjau, nepriekaištinga. Salono ergonomikai taip pat nedaug prikiščiau, netgi lygindamas su gerokai prabangesniu „Audi A5“.

Tai puikus automobilis sportininkui mėgėjui, kurį džiugina slidžiame kelyje nuolat įsijungianti ESP stabilumo sistema. Tačiau profesionalą tai tikrai nervintų, nes saugumo sistemos neleidžia važiuoti taisyklinga sportine trajektorija, o juo labiau skersuoti automobilio. Kita vertus, masiniam vartotojui tai yra didelis pranašumas ir saugumo garantas.

Ir netgi tokia smulkmena, kaip didelė bagažinė (na kam coupe vairuotojui bagažinė?), patogiai atsilenkiančios galinės sėdynės, pakankama komforto įranga, rodo šio sportiško automobilio universalumą. Maloniai nuteikia ir nuotolinio valdymo Renault kortelė. Pakanka turėti ją kišenėje, kad automobilis atsirakintų vos patraukus durų rankeną ir kad užsivestų be raktelio.

Rankinis stabdis. Taip, tikras stabdis...

Tiesa, kiek erzina elektromechaninis rankinis stabdis, kuris masiniam vartotojui taip pat, ko gero, yra privalumas. Vos automobilis sustoja ir jūs išjungiate variklį, rankinis stabdis užsirakina. Norint jį išjungti, reikia pagazuoti ir iškart po to atleisti sankabą. Viskas labai paprasta ir patikima, tačiau prie to reikia priprasti. Tačiau dėl tokių patobulinimų su tokiu automobiliu nepasidraskysi – viską sprendžia ne žmogus, o elektronika.

Beje „Laguna“ coupe pakankamai žemas, kad būtų sportiškas, tačiau nekliūva už šaligatvio bortelių, su juo drąsiai galima nuožulnia plokštuma važiuoti į požeminį garažą. Jeigu paklaustumėte, ko man trūko šiame automobilyje, būčiau atviras: mielai išbandyčiau „Laguna“ coupe dyzelinę versiją. Spėju, kad važiavimo malonumas nesumažėtų. Veikiau atvirkščiai: visiškai naujas V6 dCi motoras išvysto 235 AG (173 kW) galią, jo maksimalus sukimo momentas – 450 Nm. Tikimasi, kad šis naujas variklis taps vairavimo malonumo ir valdymo etalonu rinkoje.