Trečiosios kartos „Toyota Verso" pasirodė 2009 m., dabar sulaukėme šio modelio atnaujinimo. Tiksliau, atnaujintą modelį pirmieji išvydo 2012 m. Paryžiaus automobilių parodos dalyviai, o dabar juo pasigrožėti (ir išbandyti) gali ir mūsų tautiečiai. Atnaujintame modelyje, tiksliau, didesnėje automobilio dalyje puikiai matomas naujasis „Toyota" „Keen Look" ir „Under Priority" dizainas. Nepakeisti, lyginant su ankstesniu modeliu, liko tik užpakalinė automobilio dalis ir žibintų forma.

Pasikeitė ir automobilio vidus, jį papildė naujos įrangos detalės, pasikeitė centrinis panelis, plastikas pasipuošė aliuminio intarpais. Tiesa, iš pradžių reiks priprasti prie iš įprastos vietos iškelto ir į vairuotoją pasukto prietaisų skydelio. Beveik 20 metų praleidus prie skirtingų tipų automobilių vairų akys ir smegenys įprato, kad prietaisų skydelis yra tiesiai už vairo. „Toyota Verso" modelyje šioje vietoje - tik juodas, po poros dienų vairavimo pradedantis erzinti plastikas. Spidometras, tachometras, borto kompiuterio ekranėlis iškelti aukščiau, prie pat priekinio stiklo. Patogiai įsitaisius vairuotojo vietoje kairys kampinis ekranėlis, kuriame rodomos rekomendacijos apie pavarų perjungimą, išvis dingo iš akių.

Teko žvairuoti ir į patį spidometrą, trumpam atitraukiant žvilgsnį nuo kelio. Gerai, kad orai taisosi ir dienos ilgėja, nes žiemą būtų gerokai sudėtingiau ir stebėti kelią, ir žvairuoti į spidometro parodymus. Dar vienas nedidelis trūkumas - laikrodis taip ir nerado savo vietos. Norint pažiūrėti laiką reikia naršyti po visą borto kompiuterį. Tiesa, pats raudonai baltas spidometras atrodo gražiai.

Centrinis ranktūris - daiktadežė, skiriantis vairuotojo ir priekinio keleivio sėdynes, galėtų būti kiek ilgesnis arba turėti judantį viršų. Toks, koks yra, jis patogus nebent keleiviui, o vairuotojui norint ant jo padėti ranką tenka paleisti vairą.

Patogus lietimui jautrus ir mygtukais neperkrautas ekranėlis. Visos funkcijos aiškios ir greitai perprantamos, tad leidžiantis į kelionę instrukcijos galima ir neskaityti. Gaila tik, kad ir ši sistema, kaip daugelis kitų, montuojamų mūsų regione parduodamuose automobiliuose, nebendrauja lietuviškai.

Salonas erdvus. Net labai, vietos užtenka ne tik priekinių ir antros eilės sėdynių keleiviams. Ganėtinai patogiai jaučiasi ir sėdintys trečioje eilėje (jei automobilis septynvietis). Patekti į trečią sėdynių eilę ganėtinai paprasta - tereikia atitraukti kraštinę sėdynę.

Vairuotojas ir priekinės sėdynės keleivis likusį saloną gali stebėti atlenkiamame panoraminiame veidrodėlyje.

Vežant vaikus, ypač sėdinčius trečioje eilėje, tai labai praverčia. Klabant apie vaikus, reiktų užsisakyti ir bandytame modelyje buvusį panoraminį stogą. Kiek kartu teko važiuoti automobiliais su panoraminiais stogais, dukra visada likdavo jais sužavėta ir vis prašydavo „parodyti dangų".

Dar vienas neabejotinas automobilio pliusas, būtinas šeimyniniams automobiliams, didelės salono transformacijos galimybės. Kiekvienos sėdynės nugarėlė atsilenkia atskirai, nulenkus nugarėles, jos su bagažinės grindimis sudaro lygų paviršių, tad norint, „Verso" galima pervežti ir didelius krovinius. Kiek sunkiau bus, jei nuspręsite sėdynes išimti. Tada jas teks atsukinėti. Bet, tikėtina, to prireiks labai retai, nes bagažinė ir taip ganėtinai erdvi.

Atnaujintas „Toyota Verso" gali būti ir penkių, ir septynių vietų. Abu variantai jau bazinėje sąrangoje turi šešias saugos pagalves, tačiau septynviečiame modelyje šoninės saugos užuolaidėlės kiek ilgesnės, kad apsaugotų trečiosios eilės keleivius.

Kaip ir priklauso šeimyniniam automobiliui, „Verso" apstu lentynų, kišenėlių, stalčiukų ir kitų vietų, skirtų susidėti daiktams. Vidurinės eilės keleiviai netgi turi savo atskirus puodukų laikiklius, reguliuojamos jų sėdynių nugarėlės.

Automobilis gali turėti ir benzininį, ir dyzelinį variklius, mechaninę pavarų dėžę ar APD. Bandytas modelis turėjo 2,0 l 91 kW (127 AG) dyzelinį variklį ir MPD. Panašu, kad taikydama į ekologines normas, „Toyota" riboja savo variklių galią. Automobilis su 2,0 l ir kokių 150 AG varikliu būtų gerokai dinamiškesnis. Šį kartą jausmas buvo toks, kad variklis, staigiau paspaudus akceleratorių, kaip ir norėtų veržtis pirmyn, tačiau jam tam pritrūksta galios ir automobilis ne staigiai šoka į priekį, o pamažu greitėja.

Atnaujintame „Verso" buvo pakeisti amortizatorių nustatymai. Važiavimo patogumui tai nepakenkė, tačiau automobilis tapo kiek kietesnis, pasvyrimai posūkiuose sumažėjo, vairas pradėjo aštriau reaguoti į pasukimus.

Gamintojas teigia, kad buvo peržiūrėta ir vairo stiprintuvo valdymo programa, tačiau atgalinis ryšis liko ganėtinai silpnas, o smarkiai dirbant vairu pradeda jaustis elektros stiprintuvo galios trūkumas. Žinant tai, bent jau žiemą ar slidžiame kelyje, reiktų elgtis atsargiau.

Automobilio garso izoliacijai priekaištų nėra - viduje tylu ir jauku. Nesigirdi nei kelio, nei variklio keliamo triukšmo. Triukšmas sumažėjo ne tik dėl patobulintos išmetimo sistemos, bet ir dėl sumažintų užpakalinio vaizdo veidrodėlių.

Per kelias prie vairo praleistas dienas prie šonu pasukto spidometro taip ir nespėjau priprasti, tačiau pripratau prie paties automobilio. Nepaisant to, kad jis palyginti didelis, mieste manevruoti ir parkuotis patogu. Tam padėjo tiek aukšta, puikiu matomumu pasižyminti vairuotojo vieta, tiek ir labai jautrūs parkavimosi davikliai tiek automobilio priekyje, tiek ir gale.

Kuro sąnaudos per kelias bandymo dienas buvo 6l /100 km kelio. Turint omenyje automobilio išmatavimus ir talpumą, rodiklis labai neblogas. Beje, tokios sąnaudos buvo mieste, tad užmiestyje jos dar labiau mažėtų. Dinamikos stebuklų automobilis nedemonstravo, bet ne tam jis ir buvo kurtas. „Toyota Verso" - erdvus, patogus, palyginti ekonomiškas šeimyninis vienatūris, o kelionės kai kartu važiuoja visa šeima, niekada neprailsgta, tad ir labai skubėti šiuo atveju nėra kur. Svarbiausia, kad vairuotojas jaustųsi patogiai, o keleiviai - saugiai. „Verso" automobilyje visa tai yra.