„Outlander" istorija prasidėjo 2001 m., kai Japonijos rinkai buvo pristatytas pirmasis šios serijos modelis. Tiesa, vidaus rinkoje jis vadinosi „Mitsubishi Airtrek". Pirmasis modelis, gavęs pavadinimą „Outlander", debiutavo 2003 m. JAV. Antrosios kartos modelis buvo gaminamas nuo 2007 iki 2012 m. ir štai šiemet sulaukėme trečiojo „Outlander". Trečiosios kartos atstovas išsaugojo ir pirmtako išorinius matmenis, ir ratų bazę. Vienintelis skirtumas - dabartinis „Outlander", vėl gaminamas Japonijoje, dėl naujos bamperių apdailos yra kiek trumpesnis.

Kiek teko pastebėti, kalbant apie automobilius daugiausia ginčų kelia vienos ar kitos transporto priemonės išvaizda. Būtent jai tenka daugiausia kritikos ar pagyrų. Panašu, kad naujasis „Outlander" kritikos sulauks, nes jo išvaizda ganėtinai nuobodi. Nėra jokių ryškių dalykų, nematytų naujovių. Didelis, masyvus, aukštas automobilis ir tiek.

Keistokai atrodo ir maži tokiam automobiliui užpakaliniai žibintai: tilpo tik gabaritiniai žibintai, stop signalai ir posūkių signalai. Vienas rūko žibintas ir vienas atbulinės eigos žibintas buvo sumontuoti bamperyje.

Sėdus prie vairo ir pasidairius po saloną susidaro įspūdis, kad jį projektavę dizaineriai pasistengė labiau -automobilio vidus atrodo solidžiai. Oda aptrauktas vairas, patogus ir ryškus liečiamasis ekranėlis, įdomiai atrodantis profiliuoto metalo intarpas priekiniame panelyje ir kt. Salonas ganėtinai erdvus, aukštos lubos. Vietos užteks ir priekiniams, ir užpakaliniams keleiviams. Tiesa, pastarieji bus nuskriausti - minkštas plastikas supa tik priekinę sėdynių eilę, užpakalinių durelių apdaila, nors ir panaši į priekinių, yra gerokai kietesnė. Elektroninis tik vairuotojo langas, kiti - elektriniai ir be papildomo apšvietimo, tad tamsoje keleiviams jų gali tekti ir paieškoti.

Vairas reguliuojamas aukštyn žemyn ir pirmyn atgal, papuoštas muzikos ir greičio kontrolės valdymo mygtukais, tačiau borto kompiuterio valdymas vis dar paslėptas už vairo rato, prietaisų skydelio kairėje. Jeigu kompiuterio rodmenys nedomina, apie šį mygtuką galima pamiršti, o priešingu atveju pradedi galvoti, kad mygtukui buvo galima rasti ir patogesnę vietą.

Priekinių sėdynių šildymo mygtukai (užpakalinės sėdynės nešildomos) buvo sumontuoti tarpe tarp priekinių sėdynių. Link jų tenka lenktis. Centrinis ranktūris - daiktadėžė taip pat trumpoka, tad patogiai ranką atremti gali nebent keleivis.

Bandytas modelis turėjo visus keturis varančius ratus ir diferencialo blokavimą tačiau informaciją apie tai, kuris režimas veikia, buvo galima gauti tik pažvelgus į borto kompiuterio ekranėlį. Daugumoje modelių varantys ratai perjungiami ratuko pasukimu, tačiau „Outlander" jį pakeitė didelis mygtukas be jokių papildomų indikatorių.

Minimalizmas ir kitur, tarkim, klimato kontrolės sistema: keli mygtukai, nedidelis ekranėlis ir temperatūros reguliavimas. Šiuo atveju tai - pliusas. Viskas paprasta, aišku, greitai suprantama.

Kaip minėjau, automobilis - didelis, tad vietos užteks ir keleiviams, ir daiktams. Bagažinė talpi ir erdvi, o atsarginis ratas - po automobiliu. Norint pervežti didesnį daiktą, galima nulenkti užpakalinių sėdynių eilę ir bus didelė erdvė su lygiomis grindimis.

Bandytas modelis turi 2,2 l 150 AG dyzelinį variklį, mechaninę pavarų dėžę ir visus keturis varančius ratus. Variklis pasirodė besąs labai smagus. Jo užteko ir mieste, ir užmiestyje. Dinamiškas, ekonomiškas ir ganėtinai tylus. Pavarų dėžei pretenzijų nėra - veikia tiksliai ir užtikrintai. Ją valdo kompiuteris: pataria vairuotojui, kada jungti aukštesnę arba žemesnę pavarą. Manau, „Outlander" praverstų ir pažeminta pavara, bet bandytas modelis jos neturėjo.

Automobilio pakaba ganėtinai minkšta, priminė bandytų pikapų pakabas, tad prie jos teko pasipratinti. Situacija pagerėjo, į automobilį įsėdus porai keleivių, kai užpakalinė dalis buvo apkrauta. Beje, ir tuščias, ir pakrautas automobilis lengvai įveikė žiemos kliūtis, neslystelėjęs užropojo į aukštoką apledėjusį keliuką ir puikiai laikėsi tiek greitkelyje, tiek ir apsnigtuose užmiesčio keliukuose.

Automobilį nuolat varo visi keturi ratai, tačiau yra trys transmisijos veikimo režimai: „4WD Eco", „4WD Auto" ir „4WD Lock". Važiuojant „eco" režimu automobilį varo priekiniai ratai, tačiau užpakaliniai neatjungti. Jeigu automobilis pradeda buksuoti, iškart įsijungia užpakaliniai. Miestuose keliai prižiūrimi, tad „eco" režimas leidžia sutaupyti kuro. Kurą turėtų taupyti ir „Start/stop" sistema, tačiau per dvi bandymų dienas ji taip nė karto ir nesuveikė.

Pasak „Mitsubishi" atstovų, optimaliai sistema veikia tik esant teigiamai temperatūrai (+3 C ir daugiau). Keistokas sprendimas, nes analogiška sistema prieš porą savaičių bandytoje „Maza CX5" tvarkingai veikė varikliui sušilus. Už lango spaudęs -12 C šaltukas jai netrukdė.

Trečiosios kartos „Mitsubishi Outlander" keturių varomų ratų valdymo blokas analizuoja daugybę informacijos: ratų sukimosi greitį, variklio sūkius, sukimo momentą, vairo pasukimo kampą ir kt., tad transmisija išnaudojama operatyviau, tiksliai reaguoja į automobilio elgesį kelyje ir jį atitinkamai valdo. Dabar, kai keliai slidūs ir beveik kasdien žadamas plikledis, patikimai veikiančios transmisija ir automobilio stabilizavimo sistemos - didelis pliusas.

Maloniai nustebino priekiniai žibintai, tiksliau - jų skleidžiamas šviesos srautas. Dėl specifinės žibinto konstrukcijos apšviečiamas plotas ne tik priešais, bet ir šalia automobilio, tad vairuotojas galis stebėti aplinką maždaug 160 laipsnių kampu.

Garso izoliacija galėtų būti ir geresnė. Nemažai triukšmo į saloną patenka per ratų arkas, panašiai garsą praleidžia didelė bagažinė, o viršijus 100 km/val. pasigirsta ir aerodinaminiai triukšmai. Kita vertus, viską galima išspręsti pagarsinus radiją.

Beje, automobilyje sumontuota laisvų rankų įranga tikrai atlaisvina rankas - komandas kompiuteriui galima duoti balsu.

Bandytame „Outlander" buvo parkavimą palengvinanti galinio vaizdo kamera, tačiau priekiniai davikliai automobiliui taip pat praverstų, nes, nors vairuotojas sėdi aukštai ir matomumas geras, dešiniame priekiniame kampe esančios mažesnės kliūties galima ir nepastebėti.

Per porą dienų įsitikinau, kad naujasis „Mitsubishi Outlander" - patogus, erdvus, dinamiškas, geru pravažumu pasižymintis ir tuo pat metu ganėtinai ekonomiškas automobilis. Mišriu režimu, tiek pasimalus po miestą prieššventinėse spūstyse, tiek palaksčius greitkeliu, per dvi dienas kuro sąnaudos sukosi apie 6 l.

Tikėtina, kad, jei būtų veikusi „Start/stop" sistema, jos būtų dar mažesnės. Šiandien, kai dyzelinas pabrango, tokios sąnaudos džiugina, turint omenyje, kad automobilis gali vežti ir penkis žmones, ir nemažai krovinių. Aukšta prošvaisa, galingas variklis ir keturi varantys ratai leidžia ramiau jaustis apsnigtuose ar rečiau prižiūrimuose keliuose, tad, tikėtina, šiuo modeliu susidomės atokiau nuo miesto gyvenantys žmonės ir tie, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje.

 

Taip pat skaitykite: