Pilnas automobilio aprašymas
Mitsubishi Space Star yra nedidukas minivenas, kuris buvo pirmiausiai parduodamas Europos rinkoje. Jis dalinasi savo platforma su Mitsubishi Carisma ir Volvo S40/V40. Space Star buvo giriamas dėl patikimumo, patogumo ir ganėtinai erdvaus interjero, tačiau kartais buvo kritikuojamas dėl pernelyg tradicinės išvaizdos, kurioje kažko trūko. 2001 EuroNCAP susidūrimo testuose automobilis buvo įvertintas 3 žvaigždėmis keleivių saugumo srityje ir dvejomis žvaigždėmis pėsčiųjų saugumo srityje.
Mitsubishi Space Star yra nedidukas minivenas, kuris buvo pirmiausiai parduodamas Europos rinkoje. Jis dalinasi savo platforma su Mitsubishi Carisma ir Volvo S40/V40. Space Star buvo giriamas dėl patikimumo, patogumo ir ganėtinai erdvaus interjero, tačiau kartais buvo kritikuojamas dėl pernelyg tradicinės išvaizdos, kurioje kažko trūko. 2... [daugiau]
ekonomiškas (iki 3000 aps.), patikimas, patvari pakaba, gerai valdomas, tiksli pavarų dėžė, pakankamai erdvus salonas, lengvai parkuojamas
korozija, maža bagažinė, pigi salono apdaila ir prasta surinkimo kokybė, nepatogios sėdynės, kaprizinga elektronika, brangios atsarginės dalys, didelis nuvertėjimas
Bendras automobilio aprašas
2000 m., 1.8 GDI, 87 kW, rida 115 000 km. Kieta pakaba, trumpa ratų bazė, važiuoklė blogai sugeria kelio nelygumus, ypatingai skersinius įtrūkimus. Garso izoliacija beveik nulinė: salone gerai girdisi tiek variklio darbas (virš 130 km/h atsiranda vientisas gaudesys, lyg skrendant viršgarsiniu naikintuvu), tiek ir kelio „reljefo” ypatybės (tik kokybiška ir galinga audiosistema padeda nuo to „išsivaduoti”). Salono apdaila pigi, „biudžetinė”, plastmasės kietos, sėdynės nepatogios (ilgai važiuojant kenčia nugara ir užpakalis), silpnas šoninis prilaikymas (atidarius langą ir neprisisegus saugos diržo staigiame posūkyje galima iškristi iš automobilio,- būkite atidūs). Vairuotojo apžvalgą į šonus blogina platūs priekiniai statramsčiai, kurie posūkyje uždengia visą vaizdą. Sukant į kairę galima lengvai pašalinti „iš kelio” kokį šviesoforą, sukant į dešinę - suvažinėti pionierių būrį. Salonas kaip kempinė sugeria visą drėgmę iš aplinkos. O mūsuose, kai per metus būna tik 59-ios saulėtos dienos, tai pakankamai įkyriai vargina. Priekinio stiklo šildymas/apipūtimas iš vairuotojo pusės toks apgailėtinas, kad darganotą rytą pradėjus važiuoti pirmąsias 10 minučių praverstų vidurinė sėdynė, montuojama Hondoje FR-V. Ir, neduok Dieve, salono oro filtras bus nekeistas kokius metus ar kondicionierius „kiauras” - langų sausinimo procedūra gali išsitęsti iki 30 minučių. O jei lauke -20 laipsnių ir ant lango iš vidaus ledo pluta 1 cm storio? Net ir Hondos inžinieriai atsistatydintų... Ir kokia gi, žmogau, elektronika išlaikys tokią laidų ir kontaktų oksidaciją??? Atsakymą aš kažkur perskaičiau - kosminė. Neveltui Mitsubishi yra žinomas kosmoso ir karinės pramonės gamintojas..!
Salone erdvės pakanka, bet bagažinė maža. Atlenkus galines sėdynes (susideda iš dviejų dalių) reikalai pagerėja tiek, kad sutilptų dviejų suaugusiųjų ir vieno šuns turistinė manta... Reikalą gadina galvų atramos (jų yra net 3 ir jos blogina vairuotojo matomumą atgal), kurias reikia nuimti ir kažkur sandėliuoti...
Automobilis patikimas, genda, kaip rusai sako, „redko, no metko”. Elektronika „apsvaigusi” (olandų genai), mėgstanti linksmai (lyjant užstringa elektrinis lango pakėlėjas arba neįsijungia valytuvai) arba piktai (vidury laukų „dingsta” kompiuterio maitinimas, kai iki kelionės tikslo lieka kokia 15-ka kilometrų) pokštauti,- todėl visada po ranka turėkite „buksyravimo” priemones, ilgai neišsikraunantį mobilųjį telefoną ir ... daug kantrybės bei savitvardos!!! Jokiu būdu nespardykite automobilio - labai plonos skardos... Po akumuliatoriaus atjungimo kompiuteris ilgai (2-3 dienas) „adaptuojasi”: tuščia eiga variklis nenori dirbti, nuolat gęsta. Ypač smagu būna sankryžose ir riedant nuokalne... Kompiuterinė diagnostika teigiamo rezultato neduoda. Po minėto laiko tarpo viskas susitvarko, lyg niekur nieko... K O S M I N I S L A I V A S!
Greitai išsiklaipo vairuotojo durelės, tada į saloną sunkiasi vanduo. Tai lengvai pataisoma, nenaudojant jokių pagalbinių priemonių, išskyrus žmogaus fizinę jėgą. Skardų galvanizacija, kaip ir daugelio japonų, prasta: rūdyja lėtai, bet užtikrintai. Silpniausia vieta, kaip ir Passate, galinio numerio apšvietimo lizdai. Kėbulo dažai neatsparūs, lengvai braižosi.
Variklis
Variklis 1.8 GDI (benzinas purškiamas ne į kolektorių, o tiesiai į cilindrą, t.y. dirba lyg ir dyzelio principu), kurio visi taip „mitologiškai” baiminasi... 87 kW automobiliui, sveriančiam beveik 1300 kg, mažai. 100 kW būtų pats tas. Dinamika šiaip sau, automobilis aukštas, pasipriešinimas didelis.Trasoje jaučiama didelė „turboduobė” - tikras važiavimas prasideda nuo kokių 4000 aps., kaip ir Honda automobiliuose.
Neįsivaizduoju, kaip žmonės važinėja su 1.3 varikliu? Kaip galima ką nors saugiai aplenkti su tokiu varikliu, įjungtu kondicionieriumi bei prisikrovus bagažinę, pvz. bulvių??? O jei dar veži ir kokius tris keleivius... Geriausios kamikadzių tradicijos puoselėjamos toliau...
GDI variklis, kaip čia dauguma mano, nėra nei problemiškas, nei labai ekonomiškas. Mieste kuro sąnaudos (priklausomai nuo sezono) - 10-12l, trasoje (priklausomai nuo kojos padėties ant akseleratoriaus) - 5,5-7l. Pasikliauti šiame reikale borto kompiuteriu neverta (Mitsubishi marketingas), reikia skaičiuoti įpilto į baką kuro kiekį ir nuvažiuotus kilometrus. GDI variklio veikimo principas iki 3000 aps. labai panašus į dyzelinio, iš čia tas santykinis ekonomiškumas. Nuo 3000 aps. jis veikia kaip įprastas benzininis ir ekonomiškumo nelieka. Štai praktiškai ir visi GDI variklio privalumai. Yra vienas bet... Mitsubishi kosmoso pramonės genijai šį variklį kūrė, atsižvelgdami į mažai sieros turintį benziną (su šiuo kuru jis veikia idealiai). Bet Europoje tokio benzino nėra. Todėl šių variklių gamyba ir buvo nutraukta. Tiesa, juos kurį laiką sėkmingai pirko ir į savo automobilius montavo Hyundai ir Kia gamintojai (populiariausias 2.4 GDI variklis). Naujausias Mitsubishi perliukas - aliuminis dyzelinis variklis.
Automobilio eksploatacijos kaštai, kainos nuvertėjimas
Per visą eksploatavimo laiką buvo tik vienas rimtas remontas - kompiuterio maitinimo gedimas(500 Lt). Gerai, kad pats kompas nenusprogo, kaip tai madinga Mersedesuose. Variklis neremontuotas, keistos tik žvakės - iridžio, ilgai „grojančios” (50-80 tūkst. km), po 50 Lt už vnt., pagrindinis diržas (keičiamas kas 80 tūkst. km) - 145 Lt, hidraulinis įtempėjas - 350 Lt, du „parazitai” - 150 Lt už abu.
Važiuoklė: stabdžių diskai - 100 Lt už vnt. (gale stovi būgnai), priekinės stabdžių kaladėlės - 50 Lt (originalios - 100 Lt), galinių ratų guoliai su stebulėm - 345 Lt už vnt. Visų Mitsubishi automobilių ligos - stabdžių diskai neatlaiko ir 100 tūkst. km. Stabdžių suportų kreipiančiosios dažnai užstringa ir perkaitina diską (jas reikai nuolat valyti ir tepti).
Pakaba patvari. Jokie kiti jos elementai, išskyrus išvardintus, nekeisti.
Aušinimo sistema - keistas radiatorius (200 Lt). Neatlaikė druskos ir šlako, pilamo ant kelių žiemą.
Patarimai perkančiajam
Šiuo metu rinkoje tai geriausias kainos ir kokybės santykio automobilis. Puiki nedidelės šeimos transporto priemonė. Nereikia baimintis GDI variklių: jų nepatikimumas - mitas! Perkant būtina tikrinti servise, tada jo eksploatacija bus lengva ir pigi. Kas labai bijo šių „kosminių” naujovių, tam rekomenduoju benzininį 1.6 variklį. Daugelis mano, kad jis optimaliausias galios ir ekonomiškumo santykis. Venkite 1.3 benzininių ir 1.9 dyzelinio variklių. Pirmasis per silpnas šiam automobiliui, nuolat eksploatuojamas ribiniais sūkiais trumpai „gyvena”. Antrasis skirtas labiau entuziastams, brangesnis išlaikymas, žiemą eksploatuojant reikia įgūdžių ir patirties, vibracija ir triukšmingumas.
