Ketvirtadienį „Samsung Fast Lap“ lenktynėse pirmą kartą 2011 metų sezone prie sportinio automobilio vairo išvysime 28-erių lenktynininką Andrių Firantą. Jis kruopščiai ruošdamasis pirmam šių metų startui sutiko atsakyti į kelis klausimus.

– Kada pradėjai autosporto karjerą?

– Jeigu rimtai, tai nuo tada, kai vaikai pradeda važinėti triračiais. Tik aš triratuko neturėjau, nes tėvai mane įsodino į pedalais minamą skardinę mašinėlę, kuri buvo baisios spalvos. Pamenu, kaip kieme buvo padarytos trasos su posūkiais ir kaip tą mašiną „taisydavau“ plaktuku bei teptuku dažydavau, kad geriau „trauktų“. Būdamas 15-os pirmą kartą važiavau su kartingu. Tada iškovojau savo pirmąsias taures. Kai buvau 17-os, tėtis nupirko „Honda“. Nors dar teisių neturėjau, bet mano pirmą baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus mokėjo Andrius Kontrimas („Xtra Racing“ vadovas). Jis tada sėdėjo šalia kaip vairavimo instruktorius.
 
– Kelių metų būdamas pirmą kartą atsisėdai prie sportinio automobilio vairo?

– Turbūt kai tik gavau vairuotojo teises. Pirmoji kelionė su vairuotojo pažymėjimu buvo į Kačerginės „Nemuno žiedą“. Kasdien po pamokų ten važiuodavau, bet neilgai. Pamenu, kaip sukau „ąžuolo“ posūkyje su naujais, prabangiais OZ lietais ratlankiais. Gaila buvo ratlankių ir gerai, kad proto turėjau šalmą užsidėti. Tėvai, pamatę kas iš manęs auga ir nežinodami, kaip mane apsaugoti, pasiūlė, tiksliau – pagąsdino: „Iš kiemo be lankų nevažiuosi!“ Aš ilgai nedvejodamas sutikau ir po savaitės lankai buvo suvirinti. Kažkaip taip sutapo, kad tą patį savaitgalį vyko Lietuvos žiedinių automobilių lenktynių čempionato etapas, kuriame jau ir aš stovėjau prie „Nemuno žiedo“ trasos starto linijos.
 
– Kada įsigijai dabartinę „Honda S2000“ ir kada ją pradėjai modifikuoti?

– Šį gražų, tvarkingą gatvės automobilį nusipirkau 2005 metais ir, žinoma, pirmoji kelionė buvo į „Nemuno žiedą“. Apvažiavęs kelis trasos ratus supratau, kad reikia dėti apsauginius lankus ir pritaikyti autosportui. Po dviejų dienų „Honda“  jau buvo išardyta ir pradėta tobulinti.

– Ar tiesa, kad be tepalų keitimo daugiau nieko nedarei savo lenktyninio automobilio varikliui? Kas tai per variklis?

– Taip, tiesa. Prie variklio nekišau nė piršto. Tai ne ta vieta, kurią reikia tobulinti šiame modelyje. „Honda S2000“ variklis yra 2 litrų darbinio tūrio. Nuo 1999 metų dar niekas nepagamino serijinio automobilio su galingesniu 2 l varikliu be turbinos, kuris turėtų daugiau nei 240 AG ir 220Nm sukimo momentą.

– Kiek nereikalingų kilogramų išmetei iš „Hondos“ ruošdamas ją lenktynėms?

– Prakalbom apie svorį, šaunu. Nes svoris šitam modeliui yra ta vieta, kurią reikia „daryti“. Standartinis šio modelio automobilis sveria 1300 kilogramų, o maniškė po vieno kito skardos gabalėlio išlengvinimo sveria 850 kg su skysčiais bakuose. 

– Vienas dirbi prie šio projekto, ar gal kas nors padeda?

– Visi mano geri draugai kažkuo prisideda. Vieni mažiau, kiti daugia geranoriškai padeda ir pataria. „Xtra racing“ vadovas Andrius Kontrimas ne tik pasidalina profesionaliais patarimais, bet ir paremia, dėl to esu jam tikrai dėkingas už tai.

– Gal skaičiavai, kiek apytiksliai pinigų išleidai šiam automobiliui? Ir kaip sekasi pritraukti rėmėjus?

– Iš pradžių rašiausi, kiek išleidžiu, bet supratau, kad geriau yra nesirašyti ir nesigadinti sau nuotaikos. Žinoma, viską skaičiuoju, pats gaminu ką įmanoma, visaip stengiuosi kuo mažiau investuoti į tai pinigų. Laimė, yra firmų, kurios prijaučia autosportui ir geranoriškai finansuoja. Daugiausiai tam laiko skiria mano tėčio firma, prekiaujanti autodažais ir visa kita autochemija. Nemažai dėmesio skiria „Helvina“, todėl šiemet automobilio spalvą priderinau būtent prie jų firminių automobilių. Tai yra baltas automobilis su ryškiai raudonu produkcijos logotipu SOLL.

 A.Firanto šešios darbo dienos prie „Hondos“